Perskaiciau abi paskutines "raganas", kurias pirkau konvente. Neatsimenu, kurioj raganoj kas buvo, todel rasysiu iskart apie abi
"Paskutinej uzduotyje" man kazko trupuciuka pritruko. Gal uzkliuvo tas momentas, kad visas veiksmas galejo vystytis visiskai vienodai, nepriklausomai nuo to, kas slepesi tam vagone. Siaip fainai visai.
"Mylejo .. kad net baisu" - nelabai. Gal per daug tarptautiniu zodziu kaip fantasy apsakymui
Toks jausmas, kad autore truputi issikalineja, lyg bando juokauti, bet tik ismusa is atmosferos.
Kazkoks ten mokslinis straipsnis apie reliatyvuma ir keliones laike ("Laiko masinu meistru abecele", va) - nu mlia, chebryte, kur ziuri redakcija? Visa straipsni skaitant pykino nuo shauktuku
atrodo, tas mokslas toks nerealus dalykas, kad autorius net springsta emocijomis. Kaip koks entuziastas freakas fizikos mokytojas. Ir visai neidomu.
Straipsnis apie bastardus - neidomu.
Miniatiuros eina velniop. Agnes miniatiura kazkokia gal puse velnio buvo. Tos kitos tai fui.
"Visraktis" - galejo buti idomiau
Ideja paimta gera, bet is jos visiskai nieko nepadaryta.
Piesiniai - Nasleno gal ir geri, bet tos kitos "eilines" iliustracijos - bjaurastis.
"Nukryziavimo variacijos" - labai nuspejama.
"Fentezi herojus" kazkaip praleidau. Turbut neidomi pradzia buvo