Grįžom pagaliau ir paskutiniai mohikanai
(į traukinį pusę keturių pavėlavom, tai sėdėjom po Visagino lietumi iki pusės septintos...)
Patiko. Turėjau įdomią personažę, užtat buvo smalsu pačiai, kas čia iš to išeis, ir išėjo netikėtai liūdna istorija... Įtariu, kad smagiausia turėjo būti tiems, kurie važiavo atžaidinėt personažų ir stengėsi tą daryti - nes tokiam žaidime už tave niekas jokio "fun" nepadarys. Taip pat atrodo, kad ypač daug šansų pasidaryti įdomų žaidimą buvo magams, nes ritualai yra
jėga Kai aštuoni magai medituoja, gieda, o paskui visi krenta transe... uf... nereikėjo net stengtis įsijausti, savaime tas transas atėjo
Taigi dar sykį AČIŪ meistrams ir žaidėjams! Labai patiko, kad žaidimas turėjo pabaigą - t.y. nesibaigė "kažkaip", o buvo padėtas tinkamas taškas.
A, ir dar ačiū vietiniams uodams, kad mūsų nesuvalgė galutinai
~Starlin (žynė be vardo (vadinama Pirmąja) iš šalies į Pietus nuo imperijos)~