Pirmasis pasimatymas
Germanas (trumpiau Germa), bene šimtakilograminis žaliūkas, užsidirbdavo sąžiningai – savo raumenimis ir kumščiais. Dienomis vaikščiodavo į bokso treniruotes, vakarais ringe kam nors išmaldavo snukį – tiesa, gaudavo ir pats; arba kam nors išmaldavo snukį ne ringe – tiek už viena, tiek ir už kita jam būdavo gerai atlyginama. Na, ir kartais, daugiau iš draugiškumo, o ne dėl pinigų, lydėdavo Danguolę į darbą.
– Labas, aš apsidairysiu, – burbtelėjo Germanas ir nelaukdamas gerokai sutrikusio šeimininko, mažučio akiniuoto žmogelio, leidimo „įvairavo“ į butą. Nutaisęs griežtą fizionomiją apsidairė visuose kambariuose, apžiūrėjo vonią, tualetą, du balkonus – norėjo įsitikinti, ar jo vištytei niekas negresia. Greitai baigęs patikrinimą išsitraukė mobilųjį telefoną ir paskambinęs Danguolei burbtelėjo: „Atvaryk – šitas nebaisus...“
Jau po keliolikos sekundžių daugiabučio laiptinėje pasigirdo aukštakulnių batelių taukšėjimas ir tarpduryje tebestovįs akiniuotis išvydo savo šios nakties nuotykį – smulkutę jauną blondinytę, gal ir per daug padažytą, bet tikrai seksualiai atrodančią. Mergina mandagiai pasisveikino su klientu, o pastarasis, spėjęs atsitokėti po įspūdžio, kurį jam paliko Germa, netgi susiprotėjo pakviesti damą į vidų.
– Žodžiu taip, profesoriau, įkainius žinai, laikai ją kiek nori ir po to sąžiningai atsiskaitai – jeigu mano mergytė dėl ko nors pasiskųs, tai tu – lavonas, – maloniai paaiškino „profesoriui“ Germanas ir išsinešdino, palikęs „įsimylėjėlius“ vakaroti.
Gal po trijų valandų Dangė parašė SMS žinutę: ATVAZIUOK PAIMTI. Germa sėdo į savo mašinėlę ir po keliolikos minučių jau laukė prie to paties daugiabučio. Panelė išėjo iš laiptinės stipriai įsisupusi į kailinukus – vakare dar rodėsi, jog vėlyvo lapkričio naktis nebus labai šalta, bet dabar, gerokai po vidurnakčio, spustelėjo speigas ir pradėjo kristi smulkutės snaigės, tokios šaltos, kad palietusios ledi blauzdas, tedengiamas plonų pėdkelnių, tiesiog gėlė. Germanas atidarė priekines dureles ir mergina kiek galėdama skubiau įsitaisė šiltame automobilyje.
– Na, tai kaip – jis gražiai elgėsi? – paklausė palydovas.
– Jam taip nieko ir neišėjo, atseit aš per jauna ir per graži, kad galėtų už pinigus tvarkyti...
– Bet už laiką sumokėjo?
– Taip, rytoj atskaičiuosiu tavo dalį, dabar greičiau varom iš čia – labai noriu miego.
Ir Germanas išvairavo iš kiemo.
– Kaip gerai, kad tu esi... – prieš užsnūsdama automobilyje dar ištarė mergina.
Parvežęs Dangę namo, boksininkas nunešė ją jau miegančią į lovą.
Po to pats parvažiavo į savo „irštvą“. Miegoti nesinorėjo, tad pasiėmė alaus butelį ir, išsidrėbęs ant sofos, įsijungė senutį TAURĄ. Pradėjo junginėti kanalus – jų buvo visa galybė, bet ties retu tesustodavo. Trumpam stabtelėjo ties kažkokiu rusišku filmu, po to prie kažko, kas panėšėjo į pornukę, bet iš tiesų tebuvo paprasčiausia erotika. Galų gale įsijungė TV3. O ten rodė žinias. Keista, bet Germanas nenustebo pamatęs naujienų laidą kone antrą valandą nakties – tik šis tas jį suglumino. Pirma, TV3 žinias vedė įsikūnijęs košmaras – toks baisus didelis subjektas su daugybe randų ir užgijusių nudegimų veide, kurie ir taip negražų padarą dar labiau darkė. Germa nesuprato, kodėl M.Veselio vietoje reikėjo pasodinti tą baisų žmogėną. Bet nežiūrint į kraupų žinių berniuko snukį, teko pripažinti, jog pilkas kostiumas vedėjui labai gerai tiko. Antra, per žinias pranešė, jog po aštuonių mėnesių Artimuosiuose Rytuose ir vėl prasidės karas. Dar buvo pasakyta, jog rytoj girtas vairuotojas užmuš žmogų ir dėl to visai nesigailės. Naktinį žiūrovą tokios naujienos nuteikė nemaloniai visai ne todėl, jog buvo niūrokos, o todėl, kad paprastai per žinias praneša praėjusios dienos, o ne ateinančių dienų ir metų įvykius. Bet įdomiausia nutiko po to, kai vedėjas atsisveikino su žiūrovais ir pradėjo lįsti tiesiog iš televizoriaus į Germano kambarį – Germa taip nustebo, kad vos...
|