Mes galime gincytis, bet ar tai ka nors duos? Visi zinom, kad bet koks mano argumentas UZ bus bandomas sudirbti. Gincytis tik del ginco yra beprasiska. Galbut vietoj to, kad stengtis sudirbti ivairumo deliai pasistenkime vienas kita suprasti... Juk as kazkada pats buvau sataniuga ir visus krikscionybes sudirbinejimo motyvus ir t.t. pats esu patyres
Na, visu pirma - ash tai pavadinciau diskusija, o ne gincu. Dabar kodel nieko neduos? sakykim, jei tu pateiksi rimtu faktu, paremenciu tavo pozicija del Jezaus istoriskumo - kaip minimum, as bent jau daugiau apsisviesiu toj srity, ir nebemanysiu, kad nera jokiu duomenu, patvirtinanciu jo istoriskuma. Cia ne gincas del ginco, o normali diskusija. Bent as taip suprantu. Tuo idomiau diskutuoti, kad tu esi teologijos studentas, ir turetum diskutuot kiek aukstesniame lygyje bei turet daugiau ziniu, nei nekurie kiti cia pasisake. Kad tavo argumentai bus bandomi sudirbt - naturalu. Toks ir yra mokslinis principas. Teisingomis pripazistamos tik tos tiesos, kurios atlaiko pagrista kritika. Dabar taip iseina, tu bijai pateikt savo irodymus del Jezaus istoriskumo, kad jie nebutu sudirbti? bet juk jei jie bus argumentuotai ir pagristai sudirbti, tai anokie cia irodymai? ar ne tiesa?
Gal galite man paaiskinti, kodel visi taip stengiasi varyti butent ant krikscionybes, o ne ant kokios kitos religijos?
Na, cia tema yra "biblija - blabla".. tai naturalu, kad joje ir diskutuojama apie krikscionybe. Jei kas nors sukurs tema, sakykim, apie budizma, ten diskutuosim apie budizma. Gal net atsiras varanciu
BTW, su tokiu reiskiniu daznai susiduriu. Kai pradedama diskutuot apie krikscionybe, uzuot pagristai atsake i kritika, krikscionys dazniausiai liudna veido israiska klausia "nu kodel jus taip varot ant tos krikscionybes" ir dar priduria "tu nepazinai tikrojo Jezaus, tai ka tu suprasi..."
Dabar - kodel ash nemegstu krikscionybes ir "varau" ant jos. Svelniai tariant. (uz visus atsakyt negaliu).
Krikscionybe yra svetima man religija, jega primesta Lietuvai.
Krikscionybe neatnese pasauliui nieko gero, ko zmones nebutu pasieke be jos, taciau atnese nerealiai daug blogo. Krikscionys isnaikino istisas tautas, kulturas, sustabde mokslo vystymasi tukstanciui metu ir nubloske zmones atgal i prietaru tamsa. Dar daugiau, ne tik sustabde tolimesni mokslo progresa, bet atsisake ir jau pasiektu ziniu. Tokios knygos, kaip Malleus maleficarum (raganu kujis) yra krikscionybes pasekme. Krikscionims draudziamu knygu sarasas, i kuri iejo Volteras, Zolia, Ruso ir eiles kitu garsiu zmoniu knygos - krikscionybes nuopelnas. Nesuvokiamo ziaurumo inkvizicijos kankinimai, absurdiski kaltinimai bendradarbiavimu su velniu, "irodinejimu" metodai (imesdavo moteri i vandeni. jei nuskesta - nekalta, jei plaukia - susidejus su velniu) yra krikscionybe.
Tokie ivykiai, kaip 1692 metu Salemo (dabartinis Denveris)masines "raganu" zudynes yra krikscionybe. ~50 000 protestantu (tie patys krikscionys...) ishzhudymas per viena nakti Paryziuje - tuometineje Europos kulturos sostineje! - krikscionybe...
Netolerancija kitoms religijoms, kryziaus zygiai (vien jau kas dares, kai kryziuociai uzeme Konstantinopoli...) -> visa tai yra krikscioniu deklaruojamos meiles israiska. Butu galima rasyt ir rasyt, bet manau, istorija zinai ne blogiau uz mane. Tokios turiningos istorijos neturi nei viena religija, nebent
gal islamas gali siek tiek prilygti. Tai neatrodo labai keista, jei prisiminsim, kad islamo ir krikscionybes saknys - tos pacios.
Tokiam istoriniam kontekste neatrodo keista, kad krikscioniu biblija yra pilna ziaurumu, absurdo, istorijos iskraipymo ir kitu sauniu dalyku. Nesigincyju, tiesa, kad ten yra ir siek tiek geru dalyku, taciau istorija puikiai rodo, kuria butent biblijos dali krikscionys pasirinko kalboms, ir kuria - darbams.
Senajame testamente malone Dievo akyse rade zydu patriarchai ir kitokie veikejai ramiai savadauja, zudo, kankina, naikina istisas tautas, ir visa tai daro dazniausiai su Dievo pagalba ir palaiminimu.
Naujajame testamente, atmetus skambias frazes, isryskeja Kristaus paveikslas: valkataujantis dykunas, megstantis tusciai pasneket, islaikomas moteru (!), ishsishokinejantis sventykloje, grubiai bendraujantis su tikra motina. Jo paties seimos nariai ji laiko, tiesiai tariant, psichu. (Tiesa, nera jokio pagrindo teigt, kad Jezus ir is tiesu toks buvo. Taciau is evangeliju galima susidaryt butent toki jo paveiksla).
BTW, jei tai neatitrauks nuo pagrindines dabar aptariamos temos - Jezaus istoriskumo - butu idomu suzinot, kodel visgi pasirinkai krikscionybe?