//tpfu tpfu tpfu, egzai egzai egzai..
Norgas jau kuri laika netaria ne zodzio, jis zengia susimasciusiu zvilgsniu tyrinedamas aplinkines kalvas. I pasiulyma apie griuti jis tik sypteli, ir po nosimi sumurma "Plikom rankom? Ar nagais, kaip kokiam kurmiui?..". Taciau paklausus apie nykstuku gyvenviete, jis iskart atkunta:
- O, pamatysit, nykstukai nera kokie skystablauzdziai, kruveles orku ir zmoniu jiems isgasdinti neuzteks.. - ir cia pat vel kiek paniura, - aisku jei ten tik tokie paprasti padarai ir puls.
Atrodo, kad Norgas dar labiau paniura. Jis vel kuri laika tyrineja palei kelia stuksancius riedulius, ir staiga rikteli:
- Aha!
Aplinkiniai nieko nesuprasdami zvelgia i atrodo niekuo nesiskiriancius riedulius, tuo tarpu nykstukas trindamas rankas is pasitenkinimo sumurma:
- Na lygumu ziurkes, dabar as jums parodysiu kaip reikia keliauti! - cia jis nuzvelgia pakeleivius. - Nelaukit, as traukiu pasizvalgyti kas laukia priesakyje, - ir taip tares prasispraudzia pro nepastebima tarp dvieju rieduliu besislepusi tarpa. Po akimirkos jo plauku kupeta kysteli jau gerokai auksciau, tarp kitu rieduliu, nors visas jis taip ir neislenda. Atrodo lyg jis tarsi taku eitu kazkada griuties rieduliais pazymeta siena. Tuo tarpu aplinkiniams ta ertme, kurioje jis pasislepe, atrodo aiskiai per anksta, kad joje issitektu net ir palyginti zemas nykstukas, jau nekalbant apie juos pacius.
_________________ His sword was sharp, his lance was keen
His shining helm afar was seen
|