Forumas.Fantastika.lt

- magija manai? burtai ? Taigi nezinai ka siame pasaulyje sutiksi, bet jei jau nepaklausey manes, o derejo.... PRIVALEJAI ( balsas sudundejo ), o dabar taikstysies su manimi...

_________________
nobody will see me, nobody will find me, im not going to hide...

Pašokau kaip įgeltas, pagriebiau savo kūjo rankeną, kuri buvo vienintelis pasiekiamas ranka daiktas, galimas panaudoti kaip ginklas. Mat man pasirodė, jog kalbėjusysis prabilo į mane iš už durų. Mąsčiau, kaip atversiu duris ir tvirtu strypu išvanosiu kažkokį paiką burtininkėlį, kuris tarsi treniruodamasis mėto iliuziją po iliuzijos. Prisiminęs seną šeimos relikviją, kuri, jeigu tikėsime seneliu, kuris ir pats buvo burtininkas, apsaugo nuo iliuzijų ir kitokių protą apgaudinėjančių burtų, puoliau prie savo krepšių. Radau jį ten, kur jis ir turėjo būti, greitai ištraukiau iš krepšio dešine ranka ir suvokiau, kad ranką pervėrė nepaprastas skausmas, o amuletas, atrodęs kaip nedidelis geltonas paukštis išsilydė mano rankoje ir mažyte srovele nuvarvėjo ant žemės ir išnyko. Tiesiog dingo ir viskas. Nors rodės, kad galėjau jausti karštus, bekvapius garus, kylančius nuo grindų, kur neliko net menkiausios amuleto žymės. Piktas išbėgau pro duris laukan. Visur buvo tylu, tik ūžavo vėjas, tyliai ramiai, bet kažkaip pažįstamai. Tuščia. Apibėgai namelį ratu ir tik tada suvokiau keistą dalyką. Brangakmenio niekur nesimatė. Įbėgau į namą ir ėmiau jo ieškoti, nekreipdamas dėmesio į vis didėjantį skausmą giliai rankoje. Galiausiai suvokiau ir skausmas dingo. Mažasis kristalas buvo įdėtas man į ranką. Tai galėjo padaryti tie patys genčių žmonės, kurie mane čia paliko, arba... Net pats kristalas. Žiūrėjau į savo ranką išplėtęs akis. Galbūt reikėtų kaip nors jį iš ten išimti... Bet nepaprastai bijojau, kad galiu netekti rankos. Tą dieną, man atrodė, kad dešinė ranka yra vienas svarbiausių dalykų, jeigu tu nori tapti tikrai profesionaliu kalviu. Vienarankių kalvių dar nebuvau matęs ir nenorėjau tokiu tapti. Tą dieną aš dar nežinojau, kad likimo nebuvo lemta man tapti kalviu. Bet tą dieną aš praradau pasitikėjimą likimu...
Iki vakaro rūšiavau viską, ką turėjau... Viskam suradau vietos naujuose namuose... Nenorėjau niekur išsikraustyti, man čia patiko. Kažkas traukė, kažkas viduje kuždėjo, kad viskas bus gerai. Bet nesibaigė gerai. Kai išėjau į lauką ir stebėjau besileidžiančią saulę, burnoje pajaučiau kraujo skonį. Keista... Supratau, kad nieko nevalgiau nuo tada, kai išvyko gentis. Nors alkio nejaučiau... Aišku be komentarų iš nežinomojo įkyruolio pusės toks susimąstymas neliko...

_________________
I've seen your version of sanity. It bores me.

netvirti zingsniai salia namo, retsykiais pasigirstantis i zeme atsiremencios bukos lazdos garsas.
Ten uz duru girdisi nuslopinta aimana, ir tylus niurzgejimas. Tris kartus nuskamba trys barbenimai i duris.
Kalvis kiek nustebes prisiartina prie duru ir kostelejes jas atvere, ten uz ju pasirodo bjaurus senis. Toks bjaurus, kad namo seimininkas vos nenusuka akiu. Seniokas apsiraisiojes skarmalais, galva denge kazkas panasaus ir gamtos isdaigu nuniokota skrybele. Viena akis aprista, bjauriu skyscio suteptu skarmalu, antroji juoda ir tamsi it pati siaubingiausia naktis. Senio nosis atsikisusi nelyginant erelio snapas. Ir taip nelygius rauksletus, idubusius skruostus vagoja seni randai. Atejuno lupu kone nesimate, jos lyg buvo susitraukusios ir palikusios vieta vien tik siaurai burnos angai.
Kalvis kiek nustero ir momenta nutaikes seniokas siurskciai atsikosejes tare, - Agghrr.. Eeesu Tronkaras, Zalhermo sunus atkeleves is tolymiausiu sio pasaulio dykyniu, is tu apie kurias net girdejes nesi. As..As norejau taves paprasyti prieeglobscio vienai nakciai ir ko nors uzkasti. - Seimininkas kone norejo stumti seni laukan, taciau tas vel prabilo, - Jei padesi man, nevertindamas mano isvaizdos as tau atsilyginsiu, paminesi mano zody vaike. Bet jei ne...( ilga nemaloni, krauja stingdanti pauze)... Bet jei ne... Tavo kancios dar labiau padides... - Senis zenktelejo pasiremdamas neapsakomo grozio ornamentu lazda i priebuty ir klausemai ismeige savo tamsybiu aky i namelio savininka.

_________________
Twilight is highschool musical with vampires.

Griebiau sau už galvos, kuri staiga ėmė dūgzti kaip šimtai avilių. Ėmiau tankiai mirksėti, o bemirksint vizija sklaidėsi, sklaidėsi, ir galiausiai... Likau bestovįs net nepajudėjęs, vis dar sotus, bet vis dar nevalgęs. Jokio senio nė nebuvo, tai tik prakeiktos vizijos, kurios mane kamavo ištisai. O gal visi mano skausmai yra viena didelė vizija?! Taip, tą dieną aš būčiau galėjęs patikėti bet kuo ir mintis, jog visi mano skausmai buvo įsivaizduojami, man labai patiko. Ja kaip ir patikėjau. Tik stengiausi nežiūrėti į randą rankoje. Pavaikščiojau po apylinkes, apsitvarkiau namus, bet kažkas vis mane jaudino. Matyt, alkio nebuvimas. Grįžau namo ir pamėginau ką nors suvalgyti. Sausa duona stigo gerklėje, vaisių ryšulėlis, kurį paliko iškeliaujanti gentis irgi netraukė, o apie džiovintą mėsą aš išvis nešneku.
Galiausiai nusprendžiau savęs neaudrinti ir atsisėdau trobelės kampe susimąstęs. Niekaip negalėjau negalvoti apie randelį rankoje, net pagavau save nevalingai jį krapštantį nagu. Tiksliau pastebėjau, kad tai darau, kai pastebėjau, jog oda net paraudonavo nuo nepertraukiamo krapštymo, o kaulą vėl ėmė mausti. Buvo tamsu, ir dangus tylėjo pasipuošęs daugybe debesų.
Tada kažkas ir pasibeldė į duris. Pašokau iš vietos, pribėgau prie durų, atplėšiau jas. Ten stovėjo pavargęs keliautojas, ne senesnis už mane, bet visas suplukęs ir rodos, nematęs maisto tūkstančius metų. Toks sulysęs jis buvo. Prisiminęs viziją palaikiau ją šiek tiek pranašiška ir nusprendžiau nieko neklausinėdamas įleisti keliauninką. Jam užėjus pasisodinau jį patogiai ir... Jis suvalgė beveik visą mano maistą, pilna burna pasakodamas apie tai, kaip kažkur stepėse nugaišo jo arklys ir jis sunkiai ėjęs bet kokia kryptimi, tikėdamasis sutikti kokią nors gentį, bet tikrai netikėdamas galimybėmis surasti kokį nors namą, viduryje stepių ir dar su ežeriuku, kurio skanų vandenį jis ir išbandė prieš pasibelsdamas čia. Tada pro langą į namą pateko silpna mėnulio šviesą. Nežinau, kas man atsitiko, bet tą akimirką susiėmiau sau už galvos ir ėmiau rėkti nuo siaubingo skausmo veriančio visą kūną. Naujasis svetys šoko prie manęs, bet niekaip negalėjo sugalvoti kas man yra ir kaip man padėti... Kažkas šnabždėjo ausin...

_________________
I've seen your version of sanity. It bores me.

-- kas , kas atsitiko -- girdejosi tolstantis balsas. Akyse prabego daugybe kazin kur matytu ornamentu bet jie vis tolo ir tada pasirode slykstus matyto senio veidas, jo tamsi it tamsiausia naktis akis zvelge is kazin kur toli... Rodos skamsmas nebeturejo vietos dideti ir todel palaipsniui eme legti...
-- Ar girdite mane ? Ar girdite ? -- Vel pasigirdo artimas balsas.

_________________
Twilight is highschool musical with vampires.