Same here. Jei kazkoks organizuotumas atsiras, mielai prisijungsiu su ne itin aktyviu charu (kiek lankysiuos stengsiuos atrasyti).
Merlingas - praplikes senis, ilgais baltais plaukais ir zalsva isblyskusia oda.
Visuomet rankoje tamposi knyga, kiekviena karta, kai gauna proga gauti nauja, vis kita (tad turi silpnybe visokiems tokiems daikciukams). Ja zinoma perskaito. Tad nenuostabu, kad jis yra vaiksciojanti ikyri enciklopedija, pilna keisciausiu ir nereikalingu faktu. Niekad nepamirs, kad Eutegrando kaimo Siauriniam Esgirate seniunas yra Oliveris Purma, kuris turi du vaikus, o jo zmona pries tris metus surijo orkai (apie tai perskaite vienoje is mokesciu rinkeju ataskaitoje, kai buvo pas siuos pokalbyje, o popiergalis paprasciausiai neatsargiai padetas gulejo ant stalo), o bet kokius kasdieninius pokalbius ar faktus, kur kas papasakoja ar praso neuzmirsti, jei Merlingui nenuskambejo sudominanciai, neabejotinai pamirs. Su savimi senukas visuomet tamposi sena lazda, kuria kazkada mokydamasis yra uzkeikes svytejimo burtazodziu, tad esant tamsoj si svyti kaip fosforas. Beveik nieko neapsviesdama bet is tolo kuo puikiausiai matoma. Si fakta jis irgi yra pamirses.
Daugiau apie charakteri ir background'as:
Jis ne vienas, jie tryse, bent jau Merlingui taip atrodo. Daugeliui balsai galvoje trukto, bet tik ne Merlingui. Tik ju deka jis niekada nesijaucia vienisas, tik ju deka jis kazkada neisprotejo ir sugebejo pabegti is Juodojo Kvagrando boksto-kalejimo, bent Merlingas taip mano. Gime ir augo, iki dvylikos metu, nuostabiuose Gvalizejaus Soduose, apie kuriu dieviska grozi ir mistiskuma, sklinda legendos, taciau pats Merlingas apie vaikyste neprisimena nieko. Magijos ir keru mokesi pas izymuji burtininka Oluva Baltaji, visi Gvalizejaus Sodu vaikai buvo mokomi magijos, prasimokes iki 18 metu, nusprende "mokytis savarankiskai" - mete mokslus, susikrove knygu pilna vezima ir kelis metus paklajojes po pasauli susirado pelkese lusna, kurioj isikures, taip kaip suprato, is knygu mokesi magijos - kaip pats galvojo sekmingai. Visos knygos buvo ismoktos atmintinai, daug dar gauta is keliautoju kurie kartais netycia uzklysdavo i "pelkiu senio" nama, iki kol jis nusprende, keliauti ir ieskoti ziniu toliau. 20 metu klajoniu, isivelimu per savo sunku charakteri i visokiausius nuotykius, kurie paciam Merlingui aisku nepatikdavo, daug kelioniu, saliu, aplankytu karalysciu, pora praleistu metu kalejime (tame paciame, kur jis susirado savo "draugus" ir po to sekmingai "pabego"). Ir stai dabar senis apsigaubes zalsvu rastuotu apsiaustu, su ilga, netvarkinga ir nepriziureta barzda, juoda kepuraite ant galvos, stora, kaustytais virseliais knyga kairej rankoj ir netrumpa lenkta lazda desinej, stovi pasiruoses keliauti toliau.
|