Apsidairiau smukleje, atrodo viskas sukosi aplink, nuo patirto adrenalino rankos dar virpejo, kazkiek atsikvosejes paraginau Doreana ir uzskubejau laukan. Smukles kieme, net ne kur kitur vyko kvota, vargsas, isvarges jaunuolis, pirma syki maciau ji toky, buvo prispaustas prie sienos, apsuptas kruvos apsisarvavusiu nykstuku. Negalejau sito praleisti pro akis, prisiskubinau prie nemazo burio nykstuku, peciais isimaisiau i vidu, - Vaikine ! , surekiau nesavu balsu, - kasgi tau uzejo ? Ar proto netekai ? Gi cia savi, jie visi savi, uz kagi tu jam sitaip ? - Mano balsas pamazele nurimo, tirtanty zvilgsni yremiau i vaikino akis, taciau sios atrode netaip kaip visad, dabar jos buvo pakitusios, pilkos, gilios ir tuscios. Tiesa sakant as net pabugau, taciau neplanavau trauktis iki tol kol pajutau tvirta ranka ant peties, si mane trauke nuo vaikino, sitaip man kelioneje padejusio vaikino. Adrenalinas vel uzpludo krauja ir zaibiskai atsisukdamas, griebiau savo durkla ir priremiau mane traukti meginanciam nykstukui prie kaklo, taciau visgi sveikas protas paeme savo ir as gedingai nuleides ginkla, atsiprasiau kiek isbalusio kario ir zengiau i sona, ten is kur veiksma stebejo Doreanas.
- Na, kas gi bus dabar ? - neviltingai, pusbalsiu kreipiausi i ji.
_________________ nobody will see me, nobody will find me, im not going to hide...
|