Trys taškai pajuda jūsų link ir pamažu padidėja iki didelių pilkų paukščių aštraisi snapais. Kiekvienas jų gal tris kartus mažesnis už drakoną, bet neatrodo, kad jie buv nepavojingi.
Drakonas suktuku krenta žemyn, kas ne itin gerai atsiliepia jūsų savijautai, ir, paskutinę sekundę pasukęs palei žemę, nepaprastai greitai, rodos nebraukdamas pilvu per ją tik per stebūklą pasuka link didoko urvo dešinėje. Paukščiai, kurių, rodos, negalima priskirti jokiai įprastų sparnuočių rūšiai, seka paskui, bet ne teip sėkmingai, mat vienas jų tėškiasi žemėn, mat buvo arčiausiai jūsų prisiartinęs ir nesuigebėjo taip staigiai imti skristi horizontaliai po greito kritimo.
Keliantis nukritusiam paukščiui drakonas šūktelna:
- Laikykis!
Ir, greitai suktelėjęs dar kartą sugeba tave nusipurtyti taip, kad dideliu greičiu nuleki į urvą ir ten, persivertęs keletą kartų ir, sugaudus kristalui, atsistoji ant kojų. Skauda visus šonus, bet nieko labai rimto.
Po akimirkos, ten, kur ant drakonu nugaros sedėjo raiteis praskrieja vienas iš pilkūjų paukščių milžinų, laimei nespėdamas užkabinti pačio drakono savo snapu.
Drakonas kartu su persekiotojais ima kilti aukštyn. Paskutinis iš olos matomas dalykas - ugnies pliūpsnis, privertės ameniį luitą aikštelėje prieš įėjimą į olą išsilydyti iki pusės. Pasigirsta duslus priešmirtinis šauksmas, vos vos girdimas, iš išsilydžiusio žemės elemento pusės.
Urvas veda gilyn, bet visame kelyje skliautas yra aukštai.
_________________ I've seen your version of sanity. It bores me.
|