Giedrius Vilpišauskas wrote: |
- Netiki? Na gerai, žiūrėk! Matai, juda!
- Kas tau ten juda?
- Tu gal akla? Žiūrėk gi, kaip nuorūkos peleninėje kruta.
- Vėjas pučia, tai ir kruta.
- Sakau tau, tikrai ne vėjas. Na gerai, stebėk dabar pelenus. Palauk, palauk... tuoj... va! Matai, kaip jie staiga pradėjo sūkuriuoti?
- Galvoj tau sūkuriuoja. Grynas oras, bernai ir „Starka“ – pavojinga kombinacija. Sakiau gi tau, kad atsargiau reikia su jais.
- Ką tu čia nusišneki! Žiūrėk, paskutinį kartą rodau. Tuoj... tuoj... Na, gal ir dabar sakysi, kad tos nuorūkos poromis nuo vėjo sukrito? Ką dar? Nori gal, kad jos rokenrolą pašoktų? Prašom – va, klausyk, duodu ritmą, ir-spragt, ir-spragt, ir-spragt. Matai? Ką, vis dar abejoji, kad aš galiu mintimis daiktus krutinti? Gal nori patikrinti, ar nėra čia kokių nors siūlelių pririštų?
- Hmmm. Taaaaaip. Gintai, gal visgi įpilk ir man tos „Starkos“.
"KĄ TU ČIA NUSIŠNEKI!"
