> - Frenki, tu juk pats netiki savo sapalionėmis. Jei aš tikrai Dievų
> numylėtinis, tai tu su užtaisu ar be jo manęs neaplenksi, tačiau, jei galvoji,
> kad gali tai padaryti, tai nelabai tiki ta nesąmone apie Dievų numylėtinį, o
> jei aš - ne numylėtinis, tai kaip ruošiesi rasti Kambarį?
Tai būtų įdomi dilema, bet iš jos niekas taip ir neišplaukia.
Jei Frenkis savanoriškai pasirinko mirtį, tai neaišku, kodėl jis tai padarė. Kad kažkoks nepažįstamas žmogus (Džonis) laimėtų milijoną dolerių? Nelabai realistiška. Čia tik vienas dalykas, kurio nesupratau. Kitų net neminėsiu, nes reikėtų komentuoti kiekvieną sakinį. Veiksmų seka taip suvelta, kad neįmanoma suprasti nei vieno veikėjo motyvacijos -- ką jau kalbėti apie apsakymo pagrindinę mintį. (Nors perskaičiau net du kartus.
)