Forumas.Fantastika.lt

Nusprendžiau, kad tema verta atskiros temos (norėjau atrašyti tiesiai kitoje temoje, bet ten tai būtų ne į temą)

Ar šauniai kine vaizduojami blogiukai skatina vaikus (iki 45 metų) sekti savo pavyzdžiu? O gal nors tiesiogiai neskatina pvz. žudyti, bet still formuoja įvaizdį, esą tikrai šaunus žmogus būtinai pažeidinėja įstatymus, ko pasekoje visi paaugliai yra maištingi ir pažeidinėja įstatymus vien dėl paties fakto? Arba gal atvirkščiai, visi paaugliai yra tokie, taip įsivaizduoja šaunumą, todėl atsižvelgiant į rinką ir filmai statomi būtent tokie? Gal net tėvai, mokytojai, etc. patys prie to prisideda, nes pripamokslauja vaikui apie gėrį tiek, kad šiam norisi vemti, todėl vaikis labai apsidžiaugia pamatęs šaunų blogiuką kine? O ne dar vieną Bibleman'ą?

Ar apskritai tai yra svarbu? Gal filme moralinė pusė ir rodomos vertybės yra visiškai antraeilis dalykas, svarbiau meninė pusė?

Taipogi pridedu kelių nusipelniusių žmonių citatas. Vėliau pridėsiu ir kelių protingų knygų citatas, bet dabar neturiu jų po ranka.

_________________
We never tire of looking at each other
Only the mountain and I

Prie tokių filmų ramiai galima pridėti "Gimę žudyti" - juk taip romantiška. Ji ir jis išžudo pusę kalėjimo, kad galėtų būti kartu. Viena Rusijos laida netgi rodė tokių filmų pasekėjų veiklos rezultatus - paprastai nemažai kraujo ir lavonų. Ir vieni rėmėsi būtent tuo filmu.
Prisiminus savąją vaikystę, tai kiemo draugai tik apie kovingus herojus ir tešnekėdavo. Jų nebuvo galima pavadinti blogiukais, nes atstovavo geriečius, bet jie puikiai kaudavosi, šaudydavo ir neklausydavo visų kitų. Suaugusiems visa tai daro mažesnį poveikį, o daliai paauglių gerokai didesnį. Juk taip smagu būti kietu, pačiam sau ponu. O jei dar herojus pastoviai apsuptas gražių moterų, tai jis tikras dievaitis.
Tie patys "greiti ir įsiutę" - policininkas pereina į vagių pusę. Irgi verčiama aukštyn kojomis visuomenės įsitikinimai.
Pjūklų populiarumas man apskritai nesuvokiamas. Be abejo, kalbu iš savo varpinės - priskiriu save prie nervingų žiūrovų ir tokie vaizdai man klaikūs. Bet tai pelningi filmai. Ir ką žmonės juose randa?

Randa juose kraują, keršto troškimą, galbūt pasąmonėje slypinti polinki daryti blogą.. Juk gyvenime to taip paprastai nepadarysi, todėl žmonės žiūri tuos filmus (Pjūklas ir etc) ir derina save pagal herojų, keršto ištroškusią mašiną, jiems tai malonu.. Filme pamatyti, kaip žudomas bosas yra žymiai lengviau, nei jam pačiam trenkti..

_________________
http://fantascius.lt - Sveiki atvykę į Fantastikos ir Fantasy pasaulį..

Nežinau gal tai mano kompleksas, bet tokiuose filmuose dažniau sutapatinu save su auka. Na iš esmės daugelyje jų ir rodoma kaip "paprasti" žmonės nudaigojami ne tokių "paprastų".

Bendrai paėmus blogiukų romantiškas vaizdavimas yra senas kaip pasaulis dalykas. Draugė skaitė keltų epus, tai ten grynas holivudiškas chlamas kaip niolikmetis pusę Airijos išmočina. Ir jis ten vos ne nacionalinis didvyris .

Kitoje medalio pusėje jei visus teigiamus veikėjus padarysime Biblemanais, o visus neigiamus Dr.Evilais, aš nustosiu žiūrėti kiną apskritai. Būtent ta pilka dalis tarp geriečio ir blogiečio ir yra įdomi. Daugelis tokių romantizuotų "blogiukų" parodomi kaip, užtektinai pilki, kad juos galima būtų pamėgti. ant kiek jie yrapriimtinai "papilkinti" jau labai subjektyvus klausimas.

_________________
Kriaushes, obuoliai...

hm... sakychiau chia yra dviashmenis kardas, ish vienos puses - tai tragedija. Man nesuprantamas visokiu bumeriu ir pan populiarumas, filmai, kurie tiesiogine ta zhodzhio prasme aukshtina ir romantizuoja tai, kas normalioje visuomeneje turetu but smerktina.
Suaugusiems zhmonems, tai gal tiesiog kaip roleplayingas zhmonems be fantazijos, porai valandu isijauti i blogiuko kaili, galbut atveri savo juodaja puse ir to tau uzhtenka, kad funkcionuot normaliai visuomeneje nenaudojant savo juodosios puse.. Kad ir tie GTA zhaidimai (naujausia butinai reiks pabandyt pazhaist, pazhiuret, kas ten tokio traukianchio.. nes berods zhaidzhiau tik pirma:)... Zhaisdamas uzh visishkai neigiama heroju tu gauni pakankamai virtualios prievartos, kad nebereiketu naudot gyvenime (tame tiesos gali but, bo kazhkada univeraj teko rashyt darba, kuriam ruoshdamasisi uzhtikau knyga blah blah and sex crimes in japan, kurioje ishvedama koreliacija tarp japonishku porno multiku (pamirshau kaip jie vadinas:) nesvietishko populiarumo ir itin zhemo sekso nusikaltimu japonijoje. Alia zhmonems uzhtenka to ka prisizhiuri ir nebeajna i gatves:)
Ish kitos puses tai vaikai, kurie dar neturi tikros takoskyros tarp fiction ir reallity ir kuriu gerio\blogio supratimas dar tik formuojasi, manau, kad tokie filmai\game'ai jiems turi bloga ir labai bloga itaka...

_________________
©Toxis

Kaip žinia, dar visai neseniai buvome primatai, o ir tapę "protingąja" žinduolių rūšimi didumą laiko praleidome mosuodami vienas kitam per galvą pagaliu ar kokiu nors dar svaresniu argumetu. Nieko nuostabaus, kad gobuoniški mūsų instinktai nespėjo išnykti ir spaudžia mums smegenis šiuolaikinėje "civilizuotoje" visuomenėje, kuri oficialiai deklaruojamas nepakantumas smurtui ir uždėta tiek daug apribojimų mūsų pirminiams gaivališkiems skatuliams. Kad ir kaip norėtųsi tikėti, kad mes "turime" (angl. own) pasaulį, realybė akivaizdi - pasaulis "turi" mus.

Po tokios įžangos nesunku suvokti ir smurtinių filmų (o taip pat kompiuterinių žaidimų, dažasvydžio, LARPG, RPG, rekonstruktorių kovų ir pan. pramogų, kuriuose yra daug įsivaizduojamo ar riboto smurto) prasmę. Visa tai yra saugus būdas išlaisvinti savo primityvųjį aš ir nors trumpai "paturėti" pasaulį (kaip tas keltų epų niolikmetis, "paturėjęs" pusę Airijos). Kiekvienas sveikas žmogus turėtų tai suprasti ir surasti jam priimtinus būdus tai padaryti. Tuo tarpu vaikai, kurie kaip sakė Toxis, "dar neturi tikros takoskyros tarp fiction ir reallity", o taip pat ir kai kurie suaugusieji, kurie šios takoskyros taip ir neišsiugdė, neretai ima manyti, kad gali "turėti" pasaulį, kaip ir jų filmų herojai. Tokie robinai hudai kieme šaudo kačiukus, speed racer'iai skina gatvėse pėsčiuosius, o klodai-van-damai spardo praeivius. Kaip rodo liūdna patirtis, jie baigia labai prastai.

Iš šių argumentų drįsčiau daryti išvadą, kad smurtas filmuose vienareikšmiškai neskatina smurto realiame gyvenime. Nepavadinčiau to ir būdu išlaisvinti savo "tamsiąją pusę". Pseudo-smurtinės pramogos skirtos realizuoti pirmykščius instinktus ir teikia galios ir saugumo jausmą, kurio reikia daugumai žmonių, ir tai labai normalus reiškinys. Tiesiog reikia atitinkamai auklėti vaikus ir visuomenę, kad jie šiomis priemonėmis tinkamai naudotųsi.

"Duokit liaudziai duonos ir zaidimu" - toks shukis vede i romos koliziejuje vykdavusias kruvinos kautynes tarp gladiartoriu, liutu sherima nusikalteliais ir pan.

Viduramziais taikos momentus praskaidrindavo riteriu kautyns, ar gaidziu peshtynes. Ar siaip senas geras snukiu dauzymas vietineje tavernoje.

Lyginant siuos du aspektus, galima pamatyti, kad daugiau maziau, taikos metais, visuomenes agresijos lygis auga - nepasitenkinimas mokesciais, darbu, kaimynais ir tt, ir pan. Ir shia agresija malsina tik dirbtinis kraujo troskimo patenkinimas. Tuo budu zmoniu dauguma pasotina save ir kuriam laikui uztenka to. "Jezau, kaip mielai nudeciau ta kaimynu shuni, kuris savaitgalio rytais ima loti nuo 5 valandos ryto" ir pan.



Herojus reikalingas tam, kad kurinys, neturintis padoraus siuzeto, vistiek trauktu minias. Kaip tviskantis saldainio popierelis.

Taigi, elementariai kalbant - zmoniu smegenyse yra daug uzsleptos agresijos. Netikit? Pabandykit ikalti i siena vini ir pataikykite plaktuku i pirsta...

Norint sia agresija suvaldyti, reikia kazko, kas zmones tuo pat metu ir masintu ir baugintu. Ir tam tinka kraujas, ziaurumas. Arba - nutruktgalviskas laisvamaniskumas. zodziu - tai, ko normaliom aplinkybem niekas nedarytu.

Zinoma, tai priklauso nuo zmoniu. Tam tikri poreikiai juos ir valdo. Romantika, nuotykiai, kautynes - viskas turi savo herojus. Viskas turi savo vartotojus.


Beje, kalbant apie vaikus ir ju ugdyma. Vaikams filmai kuriami specialiai. Aisku, ir ten buna smurto, bet ne tiek ir daug. Doze, kuri parodytu , kad pasaulyje nera viskas grazu. Kad uz save reikia kovoti.

Bet, visi kiti filmai nera jiems skirti. Ir jeigu anksciau filmai budavo tik kino teatruose ir i juos vaikams patekti buvo sunku, tai dabar televizija su malonumu rodo visas smurtines scenas, nelabai kreipdama i tai, kaip tai paveiks jaunus ziurovus, kurie, su tevu leidimu, ar be, leidzia dienas prie televizoriaus ar kompo.

Pavyzdziui "Tomas ir Dzeris"...

_________________
It is by will alone I set my mind in motion...

Turiu tau pranešti, kad istorija ten visai kitokia. Būna taip, kad pradeda Džeris, būna taip, kad pradeda Tomas. Ir jie tada pradeda kautis. Taigi nematau kur yra blogiukai. O gal kas pirmas pradeda tas ir yra blogas?

Ir man rodos mes čia kalbam apie filmus, o ne apie animacinius filmukus.

_________________
I've never craved system's sympathy... ( E.)

O tai, kad tame filmuke katiną supjausto, išlygina lygintuvais, bado iešmais ir nuolat drasko šunys, o peliukas kikena evil juoku jau tik šiaip "gėlelės"?