Nomad, taip esi teisus, kad tiesiogai pats mokslas nei blogio nei gerio nedaro (nebent kokio nelaimingo atsitikimo metu) - tai atlieka jo taikytojai.
Mes turbūt sakydami „mokslas“ turime omenyje skirtingus dalykus. Nes nelaimingas atsitikimas irgi gali įvykti tik konkrečios mokslinio metodo implementacijos metu, tarkime neatsargiai maišant rūgštį.
Mokslas, kaip aš jį suprantu siauraja prasme, yra tiesiog tam tikrų metodų rinkinys. Juos implementuoti galima labai įvairiai. Galima naujas toksines chemines medžiagas išbandyti ant pusės kaimelio žmonių populiacijos, taikant įprastus metodus (double blind ir t.t.), čia būtų siaubinga tačiau 100% moksliška. Arba galima tuos pačius tyrimus atlikti su gyvūnais, ir ne su viso miško o tik su laboratorinėmis pelėmis.
Mokslas plačiaja prasme apima hm turbūt viską, ką kas nors sugalvoja susieti su mokslu. Pradedant mokslininkais baigiant mokslo pasiekimais remiantis sukurtais konkrečiais produktais (lazeris). Jei apie mokslą kalbėti tokiame kontekste, be abejo rasime gausybę kenkiančių dalykų, kad ir branduolinė bomba, bet čia jau tiek abstraktu kad apima beveik viską.
Dėl eugenikos - o Tavo nuomone tai mokslas ar pseudomokslas? Sakysim noriu baltų chrizantemų, darau selekciją taikau mokslinius metodus - lyg ir mokslas. Jei kažkas sumąsto ir užsinori šviesiaplaukių, mėlynakių žmonių ir taiko tuos pačius metodus kaip ir chrizantemų atveju - jau pseudomokslas.
Mano nuomone, tai yra mokslo (genetikos) pasiekimų konkretus pritaikymas. Ne daugiau mokslas kaip indaplovių gaminimas, taikant įvairių mokslo šakų pasiekimus. Ir tuo pačiu ne pseudomokslas per se. Bet aš labai giliai jos neišmanau, kalbu tik iš bendro išprusimo.
Taip pat ir tavo chrizantemų selekcijos nelaikyčiau mokslu.