Forumas.Fantastika.lt

Jūsų dėmesiui - antras fantastinio literatūrinio konkurso „Miesto legenda“apsakymas „Nesuprastų rašytojų klubas“ (autorius Mikas).

Laukiam teisėjų ir kitų forumiečių komentarų.

_________________
Dixi.

Eee... "naguotais lakais"?

Apsakymo pradžia labai patiko. Kažkuo priminė "Drąsų naują pasaulį" ir vieną C. D. Simak'o apsakymą (pavadinimo neatsimenu) apie knygų gamybos pramonę ateityje. Bet Pilypo monologas buvo gerokai per daug ištemptas ir "As you know, Bob" stiliaus. Bet bendrai paėmus - patiko.

_________________
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
ąčęėįšųūž valdė, valdo ir valdys!

Patiko. Nors kazkaip noretusi pasakyti "ne taip viskas buvo" ir perrasyti bet potencialas yra.
Ideja yra, nors ir nelabai fantastine, bet primena "Atlas Shrugged".
Klaidu mazai/nepastebejau, bet stilius "fantastinis paprastasis".

8 (kol kas).

_________________
Xenu lives! www.xenu.net

Mikai! A girdž?! Miesto legenda, tai plastmasinės sasykos, ane? Ne!? Nu tada tai nesupratau.. Bet tiek to.. Tekstas skaitėsi.. ir net visai neblogai, vietomis sprangokas, bet užtat su intriga, gražiai supintos dvi laiko gijos.

Žodžiu, gal ir nelabai į temą, bet kūriniu džiagiamės. Gurmaniškai kulinarinėj skalėj vertinčiau kaip Kijevo kotletą.

_________________
Dr. Anestazijus Arklys

Pakolei kas šitas man labiausiai patiko.

_________________
Yes, I am alright, I am a church
And I'm burning down.

Į temą neatsakyta -- nėra čia miesto legendos. Na, bet pabandykime pažiūrėti į apsakymą ne pro miesto legendos prizmę. Rašytojo dilema pavaizduota gerai -- siužeto variklis yra įtikinamas. Iš pradžių įtampa sėkmingai kyla. Marijonai atėjus pas rašytoją, mums įdomu, kas jai atsitiks, ir kokie pavojai jai gręsia. Taigi, kabliukas yra. Tačiau įtampa ima kristi, kai Pilypas pradeda berti monologą apie tai, kaip jo principai nuvedė jį, kaip rašytoją, į aklavietę. Paaiškėja, kad Pilypas nėra kažkoks pavojingas beprotis, o tiesiog labai nusivylęs žmogus, ir tikriausiai Marijonai niekas negresia. Todėl pasakojimo įtampa turėtų ateiti iš kažkur kitur. Tačiau ji negrįžta. Pilypas išlieja širdį, ir apsakymas tiesiog baigiasi be jokios atomazgos. (Užuominą, kad jis nuviliojo Marijoną į lovą, vargu ar galima laikyti atomazga.) Aš tikėjausi, kad paslaptingasis Nesuprastų Rašytojų Klubas kaip nors sufigūruos pabaigoje, ar viskas kaip nors kitaip įdomiai išsispręs. Deja, to nebuvo. Manau, kad rašant reikėtų savęs klausti, koks šio pasakojimo tikslas. Kokie pokyčiai įvyko veikėjų gyvenime? Ar jie ką nors suprato, išsiaiškino, atrado, išsprendė problemą? Nes be to šis apsakymas tampa tiesiog didaktišku monologu apie komercializacijos blogybes.

Dėkui už apsakymą, Mikai. Pastebėjau kelis nelogiškus dalykus, o taip pat ir kelis įdomius. 1. Įdomiai panaudota metaliteratūra(literatūra apie literatūrą), bet visiškai nepagrįsta. Erotiniai rašinėjimai ir nuomonės apie žmogų išsakymas visai nesusijęs. Kūrinys vienu dalyku pradedamas, kitu baigiamas, nėra vientisumo. Fantastinė dalis buvo tik ta, kur Pilypas kalbėjo apie savo parašytas knygas. Jei tai visą apsakymą paverčia fantastiniu, kas tada yra fantastinis romanas? Trečia, kodėl Pilypas iškart buvo toks atviras? Galbūt čia ir buvo ta mano nepamatyta fantastikos dalelė- iš niekur atsiverčiantys žmonės, o kiti bijantys dėl nieko?

Priešingai, man įdomus apsakyme pristatytas knygų pardavimas. Reklamuojamos knygos, kurių turinys iš esmės yra ta pati reklama. Žmonių grandinė, kuri vienas kitam perduoda nurodymus, taip pat šį tą pasako apie atsakomybės kratymąsi. Tik nežinau, ar ir tas nenusisekęs rašytojas kratėsi atsakomybės. Knygų rašymas puikiai siejamas su šiomis dienomis.. Ar apie metalines dešreles, ar apie popžvaigždūno krizeles- tas pats..

Sėkmės rašant:)

Gana įdomus apsakymas, nors tema ne itin nauja. Tik dėl legendos aš irgi nelabai supratau - kur ji?

Gera pradžia - pusė darbo. Miesto legendos nėra, bet parašyta gana raštingai, gana vaizdžiai, deja, intrigos kaip ir nelieka (visiškai pritariu Elzei). Čia galėjo būti geras apsakymas, dabar - gera paraiška.

_________________
...ir tikėti elektra, užmiršę, kad patys kažką sugebėjome (BG)

Na, man į temą lyg ir atsakyta - pavadinime minimas rašytojų klubas, kuris, sprendžiant tik iš užuominų, lyg ir neturėtų būt realus, tačiau kažkur mieste yra. Dar viena galima legenda - pats rašytojas (na, aš bent taip interpretuoju). Turint galvoje, kad ne visos legendos tiesiai šviesiai būna vadinamos legendomis, tokių legendų rašinyje galima prirankioti ne vieną. Tačiau pavadinimas viską suveda į rašytojų klubą, todėl čia abejoti kaip ir netenka. O dėl plastikinių dešrelių tai čia klaustukas - nesinori tikėti, kad ateityje žmonija bus tokia nudurninta, kad valgys tokias.

_________________
Nevarykit iš šprotų...