Šiame apsakyme yra įdomių idėjų užuomazgų, bet jos pasimetusios bendrame chaose. Pažymėti prarastus objektus prasiduriant skyles kūne yra originalu, tačiau nematau, ką tai turi bendro su naujų smegenų sričių prikėlimu. (Beje, mitas, kad žmonės naudoja tik 10% savo smegenų, tėra mitas. Na, bet autorius turi pasiteisinimą, kad ne jis, bet Markas taip manė.
) Šiaip ar taip, jeigu jau šiame apsakyme figūruoja mokslinės idėjos, tokios, kaip smegenų veiklos kontroliavimas, tai jos turėtų būti esminės apsakymo siužetui ir atomazgai, o to nėra.
Pagrindinio veikėjo veiksmai nėra įtikinami. Taip išeina, kad jis apsimetė ieškąs Marko (iš anksto žinodamas, kur jį ras), leido Dianai atrasti garažą su "kolekcija", ir spontaniškai ją nužudė. Sprendimas nužudyti Dianą, atėjus į garažą, yra nelogiškas, nebent jis tai planavo nuo pat pradžių? Bet apsakymo eigoje į tai neužsimenama. Galbūt jis ją nužudė, kad pašalintų Marko mirties liudytoją? Bet jei taip, tai kodėl apskritai leido jai rasti tą garažą? Juk galėjo tiesiog sutrukdyti paiešką, ir ji būtų niekada neradusi Marko. Apsakyme yra keletą kartų pasakyta, kad pagrindinis veikėjas ją mylėjo, todėl reikėtų suprasti, kad jis nenorėjo jai blogo. Kodėl tuomet jis leido pastatyti save į tokią padėtį, kurioje beliktų ją nužudyti? Taigi, pagrindinio veikėjo motyvacija yra pernelyg chaotiška.
Yra ir kitas akivaizdus nelogiškumas -- jei Markas buvo pagrindinio veikėjo atspindys, kažkokiu būdu "pabėgęs" iš veidrodžio, jis turėjo būti identiškos išvaizdos. Kaip Diana galėjo nepastebėti, kad abu jos mylimieji yra panšūs kaip du vandens lašai?
Kalbant apie Dianą, ji galėtų būti ir ne tokia vienmatė veikėja. Jos nesibaigiantis drebėjimas, verkšlenimas ir panika greitai pabosta -- norėtųsi, kad ji nors kartą apsakyme padarytų kažką įdomesnio.
Kita vertus, mintis, kad žmogus pameta save ir patenka į savo paties radinių kolekciją, yra įdomi. Iš to gal ir galėtų išeiti neblogas mistikos / simbolizmo elementais pagrįstas apsakymas. Tačiau pamąstymų apie naujų smegenų sričių įjungimą tuomet reikėtų atsisakyti. Mokslinius paaiškinimus vargu ar būtų įmanoma suderinti su šia grynai mistine idėja.
Taip pat autoriui reikėtų pasimokyti skyrybos ir stiliaus. Tokie išsireiškimai, kaip "įsisupusi į nevilties glėbį" skamba melodramatiškai ir nenatūraliai.