Tai va norėjau apie ateitį šiek tiek parašyti. Čia gana sidestory įvykiai apie Annatarą ir Evą po 16 meų.
21 dalis
Annataras pabudo savo kambaryje palėpėje ir sunkiai išsirangė iš lovos. Kaip visada pirma nužvelgė save veidrodyje ir sutraukė rytinę pypkutę su aromatizuotu tabaku. Annataro pasaulis buvo taikus ir civilizuotas ,bet jam norėjosi ,kad būtų kitaip. Jis kaip ir visi kiti skaitė tėvo užrašus ,kurie tapo bestseleriu ir jam atrodė ,kad ten turėjo kovoti ir jis. Būtent dėl to ant jo krutinės vingiavo du randai palikti elfiško kardo. Annataras dažnai įsiveldavo į muštynes,bet tą kartą tamsusis elfas išsitraukė kardą ir sužeidė paauglį. Eva paleido jam kulką į galvą greičiau nei jis spėjo nuleisti kardą. Už tai abu atsėdėjo puse metų požemyje toje pačioje kameroje. Jų tėvai nesivargino naudoti savo ryšių ir traukti juos iš bėdų. Kaip prieš 16 metų Tomas ir jo tėvukas bėgo nuo savų laikų visuomenės ,taip jų vaikai bėgo nuo saviškės. Deja vieną kartą tą pradėjus vis sunkiau sustoti todėl Eva ir Annataras visą dieną trankydavosi po kavines ir rūkydavo pypkes. Abu buvo protingi ,tik retai pasirodydavo mokykloje. Klasiokai prisibijojo garsių tėvų vaikų kurie vis įsiveldavo į neaiškias istorijas ir prekiaudavo haliucinogenais pertraukų metu. Taip viskas prasidėjo ir šiandien ,jie susitiko kavinukėje gurkšnojo ten kavą ir šnekučiavosi. Vėliau užsuko orkas ,kuris nupirko keletą rausvų tablečių iš Evos. Vėliau į vieną iš tų bariukų ,kur ramiai gali traukti savo pypkes nesvarbu ką tiksliai berūkytum. Iš ten apsvaigus desertų į konditeriją. Ten jie susimušė su miško elfu ir įmūrijo jį į vitriną. Dar atlėkė porą sargybinių ,bet jie buvo nukenksminti migdomąja kapsule susprogusia jiems prieš nosis. Po tokios bombelės auka miegodavo dvylika valandų. Galu gale draugai nuėjo į kavinę ,kur rinkdavosi visi jų klasiokai ir maukdavo visokius sulčių ,cukraus ir jogurtų kokteilius. Jie užėmė staliuką šešiems ir niekas nedrįso ,ko nors sakyti. Jie gurkšnojo sultis ir gana ilgai tylėjo. Annataras atsidusęs prabilo.
-Va ir baigėme kasdieninį turą ,nors nelabai įprastoje vietoje. Žinai keista esame atsėdėję pusę metų ,nors mūsų kriminaliniai įrašai jau tokie ilgi ,kad ,vien rasti spintas ,kur jie sudėti reikia žemėlapio ir 20 puslapių kelio aprašymo. Mūsų tėvų šlovės aura ,kaip pirmų išgyvenusių ir gynusių stovyklą ,tiesiog per didelė. Jie ,nors nesikiša ,čia mes ir liksime įžymiais vaikučiais ir galėsime iki pensijos stumdyti narkotikus ir sumušti ką tik norime. Bet kur ,kitur už tokius darbus būtume arba už grotų arba ieškomi nusikaltėliai su premijomis už jų galvas. Žinai man tai patiktų ,dėl to nupirkau laivą ,kuris stovi uoste ir turi gražią vėliavą. Žalsvą šypsenėlė ir gelsva pienę ant jos gražu. Atėjo laikas ,kažką pakeisti ,manau sutinki manoji auksine gelele.
.
Eva šyptelėjo.
-Va už tą pienę reikia dėkoti tavo tėvukui . Jam parašius apie mano plaukus primenančius pienę ta pravardė ir prilipo. Mano ženklas ir bus pienė teisingai. O tau šypsenėlė tinka ,nes ja nupurškei visą mokyklą ,koks ekspresyvus graffiti spektaklis. Tai ką išvykstame niekam nieko nepasakę ? Ar dar turime kokio atsisveikinimo dovanėlę?
Annataras susiraukė.
-Koks aš dovanų valdovas be dovanėlės ? Aišku turiu sukurpiau gerą užkeikimą visi gėrimai čia po trijų valandų pavirs benzinu. Bet prieš tai apiplėšime šią skylę.
Annataras pašoko ir pribėgęs prie apsauginių išjungė juos jau paruoštu šoko skeptru. Eva jau grasino kasininkui dviem pistoletais ir jis krovė jai pinigus iš keturių čia veikiančių kasų. Annataras plikom rankom išpešė seifo dureles ir krovė į krepšį mėnesio pajamas. Jiems baigus Annataras numetė ant žemės buteliuką ir jie jau stovėjo uoste prie dailaus elfiško laivo. Eva kritiškai nužvelgė laivą.
-Gana mažas ,nors dviems gal ir gerai. Žinai ,dabar trūksta ,tik Valentino sūnaus ir viskas būtų tobula. Gaila ,kad jis tapo pavyzdingu mokiniu ir nori tapti sargybiniu. Kai buvom maži ,daug žaisdavome kartu. Viskas buvo paprasta ir gražu.
Annataras papurtė galvą.
-Tais laikais daug kas buvo geriau. Vienybė ir didvyriškos kovos. Dabar po truputi grįžtame prie to ,kas buvo prieš susiliejimą. Aš to negaliu pakęsti. Nesuprantu ,kaip tų laikų didvyriai gali su tuo susitaikyti. Bet jie jau savo padarė ,dabar mums laikas rašyti savo dienoraščius ir paversti juos perkamiausiomis knygomis.
Jie sulipo į laivą ir išplaukė į saulėlydį. Eva po kelių valandų pranešė ,kad už juos jau paskirta 10.000 premija. Atrodo kavinės savininkai rimtai supyko dėl nuostolių. Įdomiausia ,kad Annataro užkeikimas nedingo ir viskas nuo šiol kavinėje įpilta į stiklinę pavirsdavo benzinu. Ką gi vienu sulčiu baru mažiau. Jie juokėsi ir džiaugėsi savo nauja karjera. Taip prasidėjo nauji laikai pilni nusikalstamumo ,keisčiausių filosofijų ir savo svajonių vaikymosi.
22 dalis
Šventė jau ėjo į pabaigą dauguma jau miegojo prie stalų arba ruošėsi namo. Tik Dead One ,Faustas ir aš sėdėjome prie stalo ir gurkšnojome alų. Mes taip ir neprisigereme ,tiesiog išlenkdavome bokalą dėl vaizdo ,kad švenčiame. Švęsti dar buvo velniškai anksti. Dead One aiškino ,kad mums reiks nuvykti į labai keistą pasaulį ir iš ten pasiimti ginklus. Ta vieta pati kuria ginklus ,sukurtus naudoti ,tik vienam asmeniu. Joje atsiranda ,ne ,tik dievus naikinantys ginklai ,bet pasikeiti ir pats. Dead One ten pabuvęs vos keletą minučių grįžo trigubai stipresniu nei anksčiau ,tiek fizine jėga ,tiek magija. Tada keliausime į chaoso pasaulį ,kur chaoso dievas ,rengė sukilimą ir žadėjo perimti pasaulį po pasaulio. Trečias dievas ,kol kas buvo nežinomas. Faustas linksėjo ,bet atrodė susirūpinęs nuosavu pasauliu. Orkų ataka ,tikrai ne juokas. Faustas atsistojo ir nuėjo kažkur į paplūdimį ,mes jo netrukdėme ,jam reikėjo pagalvoti. Bežaidžiant girtų šaškes kažkaip išlindo tema apie ateitį ir stovyklos gyventojus. Dead One pareiškė man nepriimtiną nuomonę
.-Viskas taps ,taip kaip buvo prieš susiliejimą. Na ne visai taip ,bet žmonės greitai atsiskirs nuo magiškų būtybių. Joms irgi nebereikės mūsų. Antras minusas turi pilnas stovyklas ir miestus karių arba tų kurie įprato žudyti ,kad išgyventų. Manai instinktas žudyti dings per kelis metus ? Klysti ,jie dar taps garsiais nusikaltėliais . Manau daugiausia tamsieji elfai ir žmonės. Kitos rasės per daug taikios ,nors bus išimčių. Tavasis Annataras ypatingame pavojuje jis augs klausydamasis apie tavo didvyriškas kovas. Jis norės atlikti kažką ,bent iš dalies įspūdingo. Jis taps vampyrų medžiotoju ,sargybiniu arba nusikaltėliu. Jo iš mūšio lauko neištrinsi. Bandyk jį auklėti ,kad nepasuktų labai blogais keliais. Nors jeigu visuomenė taps civilizuota ir šlykšti ,kaip tavo laikais ,gal tų nusikaltėlių ir reikia. Aišku ,tu kaip didvyris gali išspausti gero pinigo iš savos šlovės. Parduok savo užrašus ,kai vėl atsiras leidyba ir praturtėsi. Aš viską aiškinu ir patariu ,nes po bendros akcijos išsiskirsime ilgiems metams. Aš tau pasakojau apie savo blogąją versiją ? Tai va vietoj tų nesąmonių kurias darė jis,aš naikinsiu dievus ir bandysiu sukurti laikiną taiką gyventojams. Aš dar rasiu tokį socialinį modelį kuriame laimingi gali būti visi. Gali juoktis ,gal tai utopija ,bet aš pabandysiu įgyvendinti savo svajonę. Per ilgai dievai mane stumdė savo lenta ,dabar aš nustumsiu juos. Tai va ruoškis kelionei iškeliausime po kelių dienų į pasaulį iš metalo ir kristalų. Jį apšviečia ,tik melsvi grybai šviečiantys amžinoje naktyje.
Nežinojau ką atsakyti į tokį monologą ,bet nenorėjau patikėti ,kad mano visuomenė ,taps prisitaikėlių,rasistų ir nusikaltėlių gauja. O Annataras kraujo ištroškusiu kariu vedamo komplekso aplenkti tėvą. Tiesa visada nepriimtina ? Nežinau todėl nuėjau prie jūros ir paklausiau apie jo visuomenę ir vaikus. Jis patvirtino ,kad pas jį atsirado garsių plėšikų ir vagių Jo sūnūs tikrai labai karingi ir ruošiasi palikti miestą ieškoti nuotykių ir pradėti karjerą kaip premijų medžiotojai. Kaip visada tokiomis akimirkomis nuėjau pas Valą. Jis jau lengvai apsinešęs sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo į žvaigždes. Jo veido išraiška atrodė labai keista. Aš jam papasakojau ,ką man išaiškino Faustas ir Dead One. Valas atsiduso.
- Visai tai ,tik teorijos. Na jeigu jie ir teisūs ,tokie mūsų lemtis. Jei Annataras taps garsiu vagimi ,tikėkimės pačiu garsiausiu. Jeigu tai jo svajonė ,tegu laimina ją fortūna. Kalbant apie vaikus,Abigailė nėščia. Kaip ,tik po mūsų išsiskyrimo ir sužinojo. Prastai pasirinkau laiką ? Matyt ,teks likti kartu ir auginti vaiką. Va ir viskas rytoj vedu. Nedidelė koplyčia vakar baigta statyti. Bet tai ne visos įdomios naujienos. Ta mergina kuri tave paliko ir pasmerkė nudvėsti mano bute. Ji gyva ,radome ją Niujorke. Sunku patikėti ,bet ji kažkaip išgyveno miesto griuvėsiuose. Žinai norėjau perskelti jai galvą. Bet velnias tau jau nepakeis faktų. Kol kas pasiliko stovykloje Saleme ,bet gal atvyks ir čia negali žinoti....
Po šios tirados ,Valas užmigo. Aš taip sėdėjau jo svetainėje,kaip maišu trenktas. Galu gale atsistojau ir nuėjau namo. Taranciell jau miegojo. Nieko nepasakęs užmigau ir aš jei nebūtina žinoti. Ne dėl to ,kad turiu ką slėpti. Bet galbūt ,ji niekada neatvyks. Ką domina ta bjauri kvaiša ? Turime svarbesnių darbų. Kovos ir dievai štai kas laukia ateityje. Visuomenė ir senos skriaudos antraeilis dalykas. Man reikėjo nugalėti ir sustiprėti. Negalėjau sūnaus palikti našlaičiu ,tada jis taps ne garsiu vagimi,bet garsiu žudiku. Mane ėmė siaubas ir aš užmigau. Labai aiškiai sapnavau. Dailų laivą ir bures išpieštas piene ir žalsva šypsenėle. Po to Annatarą suaugusį stovintį ant pakylos nykštukų mieste. Prie jo stovėjo budelis su kirviu rankose. Annataras buvo supančiotas specialiais antrankiais prieš magiją. Teisėjas kažką sakė ,bet nieko nesupratau per kraujo ištroškusių nykštukų ir žmonių riksmus. Annataras turėjo tarti savo paskutinius žodžius visi nutilo.
- Aš Annataras ,dar vadinamas mirties valdovu arba karo šypsenėle sakau aš nieko nesigailiu. Mano galvos premija 88.000000 gnomų monetų. Aukščiausia per 16 metų ir netgi prieš pasauliams susiliejant mažai kas buvo vertas daugiau. Mano šaunioji Eva geriau žinoma Pienės pravarde verta 70.000000 ,laukite jos keršto nevykėliai. Kiekvienas mano gaujos narys vertas mažiausiai 10.000000 jie dar irgi pasirodys ir sudegins viską iki pamatų. Sėkmes ginant miestą kvailiai . Aš geriausias svajotojas ir nusikaltėlis šiame silpname pasaulyje.
Sapnas nutrūko atsibudau rėkdamas ir papasakojau žmonai ką sapnavau. Ji mane ramino aiškindama ,kad tai ,tik sapnas. Bet man atrodė kitaip. Tokia Annataro ateitis.
23 dalis
Sėdėjau paplūdimyje ir laukiau kitų. Faustas vis dėl to sugebėjo prisigerti ir nenorėjo kojos kelti iš lovos. Dead one atsigabeno savo merginą Eveliną ir atrodė vis atidėliojo išvykimą. Taip praėjo dvi dienos ,o šventė vis atsinaujindavo ir vėl liejosi alus. Bet pagaliau visi nurimo Dead One liepė ateiti į paplūdimį ir būti pasiruošusiais kovai ,ginklų pasaulyje veisėsi pavojingi padarai .Aš žiūrėjau į jūrą ir vis dar negalėjau patikėti tuo ką sapnavau. Dėl to sapno jau kalbėjau su visais ,tiek su Tomu ir Lankininke ,tiek su magais. Jie mane tikino ,kad aiškiaregių labai reta ir nėra ko jaudintis. Vis ,tiek mane kankino nerimas. Žinojau ,kad jei Annataro ateitis tokia sunkiai ką nors pakeisime auklėjimu. Keista ,kad Eva irgi tapo lygiai tokia pat. Aš įtariau ,kad ji tą darė ,tik draugystės ar meilės vardan,bet tas ją pavertė nusikaltėle numeris 2 šiame pasaulyje. Mano galva man atrodė per didelė ir aš nugriuvau ant smėlio. Faustas pagaliau atėjo ir rytietiškai sukryžiavęs kojas sėdėjo ir taip pat žvelgė į jūrą. Saulė jau leidosi ,kai pasirodė Dead One jis atrodė susinervinęs. Jis mus dar perspėjo ,kad gyvūnai ten sudaryti iš plieno kietumo kristalų ir mes dingome. Svaigstančia galva atmerkiau akis kitame pasaulyje. Niekada dar neteko matyti tokio apšvietimo kažką panašaus pamatysi ,tik rūsyje vaikščiodamas su silpna neonine lempa. Tik rūsiu čia tapo visas pasaulis. Kur akys užmatė driekėsi kristalų pievos. Kristalai buvo išsiauginę žalsvas ataugas primenančias šaknis. Augalai ? Hibridai ? Dar labiau gąsdino dangus kuriame nesimatė ne vienos žvaigždės. Viską apšvietė ,tik Dead One minėti melsvai šviečiantys grybai. Dead One prašneko ausyse spengiančioje tyloje.
- Turime rasti raudoną kristalą ,kuris pavirs ginklu. Ne kiekvienas raudonas kristalas juo pavirsta ,taigi nieko nelieka ,tik vaikščioti ratais ir liesti kiekvieną raudoną kristalą. Faustai tu eik vienas su žvėrimis ir milžiniškais vabzdžiais susitvarkysi. Mes eisime kitu keliu ir taip apieškosime didesnę teritoriją.
Mes išsiskyrėme ir nuėjome per raudonų kristalų eiles. Liečiau kiekvieną iš jų ,bet ne vienas nereagavo.. Sukome ratus ,kol galiausiai mus užpuolė į dygliakiaulę panašus padaras iš kristalų žinoma gerokai didesnis ir šaudantis spygliais. Dead One įsibėgėjo ir spyrė padaras subyrėjo į šipulius. Pakeliu prie kito raudonų kristalų sklypelio mus užpuolė dar keletas tų ežių ,bet juos išspardėme kaip ir buvusį. Paliečiau pirmą raudoną kristalą ir jis sušvito ir ėmė keisti formą. Ant žemės nukrito pirštinės. Ant jų buvo pritaisyti ašmenys. Užsimoviau jas ir jos tiko lyg būtų gamintos būtent man. Vienu mostu perkirtau kristalinį medį per pusę. Susėdome ant žemės ir iš atsinešto benzino užkūrėme laužą ,kad Faustas žinotų kur esame ir ,kad radome ko ieškojome. Tas pritraukė keletą žalsvų kristalinių šunų ,bent jau aš įžiūrėjau panašumą. Dead suskaldė juos savo kalaviju. Labiausiai erzino ne gyviai ,o tyla vedanti iš proto. Šioje vietoje viskas kėlė niūrias mintis ir man darėsi aišku ,kodėl Dead One užtruko čia ,tik keletą minučių. Turėjau šnekėti ,vien ,tam ,kad pertraukčiau tylą.
- Kaip manai ,kas sukūrė šią vietą ? Žinai man kilo mintis ,tu ,juk gali keliauti erdve ir laiku. Peršok į laikus ,kai Annataras bus jau paaugęs ir pažiūrėk ar tam mano sapne ,nors lašas pranašystės
Dead One atsiduso.
- Net nenumanau ,kas sukūrė šitą pasaulį ,bet reikia jam padėkoti ,nes kitaip nebūtume laimėję praeitos kovos. Galiu peršokti ir patikrinti kas ir kaip dėl to sapno. Bet kas iš to ? Jeigu sužinosi ,kad buvai teisus gyventi lengviau tau irgi nebus. Sužinosi ,kad klydai irgi gali padaryti klaidų. Aš beveik nenaudoju kelionių laiku ,jos viską komplikuoja. Bet čia tavo sprendimas siūlau viską gerai apmąstyti.
Pagaliau kažkur toli užsižiebė kitas laužas. Patraukėme link jo ir pamatėme tai ko nesitikėjome. Aplink laužą gulėjo daug nukautų dinozaurų aišku apaugusiu kristaliniu šarvu ,bet šį kartą per jį mačiau odą ir raumenis. Faustas gulėjo atsirėmęs į vieną iš dinozaurų ir rišosi žaizdą ant peties marškinių skiaute. Faustas suriko.
- Šitų neveikia magija. Kodėl to nepaminėjai ? Tą supratus vienas iškabino man gabalą mėsos.
Dead One nusijuokė
.- Maniau nori mirti ,tai tokios smulkmenos tau nebesvarbios. Nemanyk ,kad kai tave sutraiškys ,koks dievas ,tai mirtis bus graži ir didinga. Ji bus būtent tokia ,tik skaudės ,dar labiau. Baik ,su tomis savižudybės nesąmonėmis ir kovok iš visų jėgų su mumis. Sidabrinė tavo klaida ir tu turėsi už ją atsakyti savo krauju ,bet man į tai nusispjaut. Aš išspręsiu pamišusių dievų problemą ir tavo depresija negrius man skersai kelio.
Faustas nieko neatsakė ir palietė kristalą. Jis pavirto į katana violetine rankena. Mes grįžome namo ir niekas nebe ištarė ne žodžio. Faustas nugriuvo paplūdimyje ,o aš grįžau namo. Man nepatiko Dead One terapijos stilius. Bet į visą šitą reikalą įklimpau per giliai.
24 dalis
Dead One gulėjo ant grindų rūkydamas ir galiausiai prisiminė ko jam jau kurį laiką truko.
Demone ,o kodėl tu tiek daug tyli ? Atrodo visada turėdavai ką pasakyti. Kas negerai ?
- Ach viskas ,tiesiog viskas. Kai buvome rojuje jūs buvote laimingi ir aš maniau ,kad aš irgi sugebėsiu. Bet man su sparnuote serafime tikrai nesisekė. Veliau pasidarė tiesiog nuobodu gyventi toje sumautoj idilėje. Dar gerai ,kad mus prikėlė ,nes maniau ,kad išprotėsiu. Bet dabar tu nori kovoti prieš dievus ,ne ,tik tuos kurie mums skirti ,bet visus. Pamąstyk ,kad ir kaip atsiranda dievai ir kas jie bebūtų jie sukūrė kovinius angelus. Netgi šio pasaulio dievukas turėjo galingų padarų kolekciją. Kokie mūsų šansai laimėti ? Netgi mažesni negu visada. Dievai nelauks tavęs savo pasauliuose ,kol tu juos išskersi ,jie imsis veiksmų ir nereikia manyti ,kad mes nenugalimi dėl to kardo ir ,kad pabuvai pasaulyje kuris mus stiprina. Net jeigu pavyktų kas po to ? Kaip gyvens pasaulių gyventojai ? Apie kokią tvarką tu ten paistei ? Neužteks ir amžinybės sutvarkyti ,tiek pasaulių ir jų alternatyvių realybių atšakų. Jeigu kiti du vyrukai eitu kartu ,gal kažkas pagerėtų ,bet jiems reikia rūpintis savo pasauliais.
Dead One atsiduso.
- Gal per daug aš ten prišnekėjau ,bet kažko imtis reikia. Mane domintų dievų skaičius. Jie kariauja tarpusavy ,taigi tas skaičius visą laiką mažėja. Aišku neaišku ar dievai turi atžalų. Kaip ten bebūtų ,aš keliausiu ir skersiu visus iš eilės. Dėl tvarkos ,žmonės išmoks gyventi pasaulyje be dievo.
Šitą pokalbį nutraukė Evelina.
- Įdomi mintis kodėl mums nesusituokus ,toje pačioje šventykloje ,kur ir bevardis su elfe. Neaišku ,kaip baigsis kova, taigi tinkamesnio meto negali būti.
Vaikinukas dar prieštaravo ,bet nusekė paskui Eveliną ,kur jau laukė bevardžio uošvienė ,kuri ir nugabeno porą į šventyklą ir ten juos sutuokė ,lygiai taip pat ,kaip ir Taranciell su bevardžiu. Vėliau jie grįžo į namuką ir šventė su nemažais kiekiais šampano. Aš tuo tarpu sėdėjau supamoje kėdėje ir žiūrėjau į jūrą. Taranciell sėdėjo šalia ir bandė mane raminti. Aš vis šnekėjau apie sūnaus ateitį kol ji neištvėrė.
- O koks skirtumas ? Jeigu jis taps brangiausiu ir labiausiai ieškomu nusikaltėliu tegu būna taip. Svarbiausia ,kad ateityje ,jis nepavirstų į pilką nieką ,kurių pilna kiekviename pasaulyje. Jis turės šlovę ir to man gana.
Aš tylėjau visi siūlė sutikti su neišvengiamybe ir matyt ,teks su tuo susitaikyti. Man betylint atlėkė Taranciell tėvukas ir padavė jai laišką. Aš pasilenkiau ir perskaičiau tekstą ,nuo kurio užšalo kraujas gyslose. Chaoso dievas pagrobė Taranciell mokytoją tą įžymų magą ,kurio dar nesutikau ,bet tiek girdėjau. Chaoso dievas liepė atvykti į jo tvirtovę ir pasiduoti arba atvykti kovoti ,kas reikštų senojo elfo mirtį, Išgėriau puodelyje dar turimą arbatą. Žinojau ką pasakys Dead One. Jis norės kovoti ,Faustas irgi nesutiks pasiduoti. Taranciell linktelėjo.
- Aš žinau eik ir kovok. Sukapokite į gabalus tą chaoso ožį. Mokytojas irgi nenorėtų ,kad per jį mirtų trys galingi kariai. Norėčiau prisijungti prie kovos ,gal ir neturiu užtenkamai galios kautis su dievu ,bet bandysiu ,praslinkti pro apsaugą ir išvaduoti senuką.
Faustas miegojo ,ramiai paplūdimyje ,gana ilgai teko jį žadinti ,bet prabudęs ,jis tik susirinko kardus ir nusekė paskui mus. Dead One buvo alkoholinės komos būklėje ,teko jį žadinti lediniu vandeniu. Sužinojęs naujienas jis juo apliejo ir Eveliną. Jai prabudus viską teko vėl perpasakoti. Galu gale turėjome planą ir pilną komandą. Mes kovosime prieš dievą merginos vaduos senolį .Lengvai peršokome į chaoso pasaulį. Paaiškėjo ,kad ten nėra jokio pasaulio,tik juodi rūmai stovintys tuščioje erdvėje. Evelina ir Taranciell pradingo ,nuo čia jos keliaus su nematomumo uždanga. Mes eisime pro paradines duris. Faustas spyrė į jas durys išvirto su trenksmu ir prispaudė sargybinį ,tai kažkodėl Faustą labai prajuokino. Sargybiniai juodais spygliuotais šarvais dar bandė mus stabdyti ,bet Faustas nušveitė juos ,kaip skudurines lėles. Jis tvojo kumščiu į kelią blokuojančią sieną ir ji subyrėjo į dulkes. Jis suriko.
- NA ŠUNSUKI ATEIK ČIA TUOJ MES TAU PASIDUOSIME. TAU GALAS ,NES DIEVŲ ŽUDIKAI TAVO GALVĄ PAKABINS VIRŠ ŽIDINIO. TAVE PASKERS IR IŠKIMŠ FAUSTAS DAR ŽINOMAS GYNĖJO PRAVARDE .
To tikrai nereikėjo dievukas dabar rimtai užsius. Fausto balsas aidėjo visuose rūmuose. Išsitraukėme naujus ginklus ir susėdome. Dievas pats atlėks. Neverta kažkur veržtis.
25 dalis
Sėdėjome tuose keistuose rūmuose kol pas mus atėjo apsmukęs žmogelis su gremėzdiškais ragais ant kaktos. Jis pranešė mums štai ką.
- Jūs pasirinkote kovoti senasis elfas turės mirti. Prašau sekite paskui mane į tris atskiras sales ,kur ir vyks jūsų kovos. Chaoso dievas nusprendė ,kautis su jumis vienas prieš vieną. Dead One kausis su dievo sūnumi. Nors jis ,tik pusdievis ,bet tikrai lygiavertis priešininkas. Bevardis karys su dievo dukra ,tai ilgai neužtruks. Ką gali bevertis žmogelis prieš stipriausią visatos moterį ? Aš jūsų vedlys rūmams ir šių rūmų iždininkas sekite paskui mane.
Nežinojome ar juoktis ar verkti po šitos kalbos ,bet nusekėme paskui iždininką. Jis vedė mus klaidžiais koridoriais kol priėjome į tris puses besišakojančius laiptus. Aš patraukiau į apačią. Atvėręs auksines duris radau ten kažką panašaus į karatė salę. Dead One pasuko kairėn ir atsidūrė ant rūmų stogo. Faustas pasuko dešinėn ir atsidūrė poilsio kambaryje. Kambarys buvo prikimštas auksinių blizgučių, visur stovėjo patogūs foteliai. Didžiąją kambario dalį užėmė tvenkinys,bet pasirodė ,kad tai buvo Chaoso dievo baseinas iš kurio jis lėtai lipo. Nusipurtęs lyg šuva ,jis susisuko į milžinišką raudoną chalatą. Jis ramiai nuėjo prie spintos ir iš ten ištraukė jaudą indą siauru kaklu. Galiausiai jis prašneko.
- Faustai negalėjai palaukti kol paplaukiosiu ? Išvis tas pagrobimo laiškas atėjo per greitai. Bet taip jau būna su tuo paštu. Kaip jau supratai ,nebus taip kaip su moksliuku kurį užkapojote trise. Kovos vyks vienas prieš vieną. Nemanau ,kad verta visiems kautis vienu metu. Nėra ,kur skubėti ,taigi reikia nuspręsti kovų eilę. Šitame juodame indelyje įvairūs kamuoliukai pažymėti skirtingais skaičiais. Pradės tas ,kuris ištrauks mažiausią skaičių. Manau tavo laiminga rankelė trauks už visus tris. Kol viena kovotojų pora kausis ,kiti stebės kovą kristaliniuose rutuliuose. Sukčiauti neverta ,net mėginti visi trys kambariai vienos nuo kito atskirti milijonais kilometrų. Čia mano pasaulis ,taigi erdvę galiu iškraipyti ,kaip ,tik noriu. Čia ,nepadės ,net Dead One triukai jo runų galios irgi dar ne viskas. Kovos laimėtojas pakyla kovų lentelėje ir kaunasi su kitos kovos laimėtoju. Taigi ,net jeigu tavo bendražygiai ir laimės prieš mano vaikus. Jiems ,teks susikauti vienas prieš kitą ,kad atvykti į šį kambarį. Aišku viskas keičiasi ,jeigu kuris nors iš jūsų mane įveiktų pirmoje kovoje. Na manau tu gal tą ir sugebėtum ,bet tam tau dar reikia ištraukti reikiamą kamuoliuką. Taip aš viską gerai apmąsčiau mane taip bando nužudyti jau 143 kartą. Su tokia patirtimi išvystai šiokią tokią sistemą. Turbūt ,dėl to kaltas ,tik aš ,visada mėgau skleisti chaosą ir valdyti kitus ,net prieš sužinodamas apie magiją ir galimybę kurti pasaulius. Taip ,Faustai ,netgi dievai buvo ,tik paprasti beverčiai ,padarai ,bet sugebėjo išnaudoti galimybę ir pabėgti į savo sukurtas visatas. Tu deja gavai galios, bet nesugebėjai pakeisti savęs likai toks nelaimingas ,koks buvai dar būdamas žmogumi. Nors ir aš padariau klaidų savo informaciją pasidalinau su draugu. Kai jau galėjome kurti pasaulius ,nusprendėme sukurti šiokią įtampą. Jis atstovaus tvarką aš chaosą. Smagus žaidimo scenarijus. Aišku darėme įspūdingus mūšius ir kūrėme išrinktuosius. Kiekvienais metais susigrumdavome arenoje vienas prieš kitą visada lažindavomės dėl tam tikro pasaulių skaičiaus. Tai truko šimtmečius ,bet staiga mano senas draugas pasikeitė. Jį ištiko moralinės pagirios. Jis pasibaisėjo mūsų elgesiu ir dingo. Be manęs naujos visatos kurti negalėjo ,taigi pabėgo į kitą kuri jau turėjo užtenkamai daug savų dievybių. Ten jis po truputi išnaikino jo nuomone žiaurius ir neteisingus dievus. Aš ,vis tikėjausi,kad jis atsitokės. Bet ne jis pradėjo kurti išrinktuosius su runomis ant rankų. Tai buvo ,kito dievo kūrinys kurį jis nukovė. Tuos padarus ,jis siuntė pribaigti mane. 142 didvyriai ir visi skirtingi ,bei savotiškai įdomūs. Visi žuvo nuo mano kardo. Vėliau atsirado trijų didvyrių komandos planas. Jo kokybės negaliu vertinti ,bet vis dėl jau pribaigėt vieną dievą. Nors ,kiti 142 irgi įvykdė nemažai to seno asilo planų. Aš bandžiau su juo šnekėtis ,bet jis manęs neklauso ,galiu arba jungtis prie jo tvarkingo ,imperialistinio plano arba mirti. Kol ,kas gana gerai laikausi ,bet negi ,tai truks visą amžinybę... Visą šią kalbą Dead One girdėjo ,nes viską transliuoju ir į kitus kambarius. Klausimu lieka ,tik kaip geriausia viską išspręsti. Kautis ar pasiduoti ? Kokia tavo nuomonė ?
Faustas pasiraivė.
- Įdomus klausimas ,bet aš ir pats nežinau ,kodėl čia kovoju. Staiga vėl gi sužinau ,kad tai kažkokio tvarkos dievo plano dalis. Mane į savo planus įsuko Satana ir sukniso mano gyvenimą. Paaiškėjo ,kad jis ,tik dieviško plano žaidimo veikėjas ir turėjo paruošti mane nukauti tave. Greičiausiai pašnekėjus su tuo tvarkos dievu ,jis man papasakos ,kad yra kokio aljanso narys ir seka jų planus. Po velnių tam nėra galo,kad ir prie ko prisikastum visada atsiras dar kas nors. Dead One teisus reikia išskersti visus dievus. Kitaip niekada ,negalėsi žinoti ,ar tavęs nestumia į mūšį koks kvailys. Dar įdomiau ,kad dievai kažkada neturėjo galių ir yra kažkokia informaciją tave paverčianti dievu. Žinai ,bėk pas savo bičiulį ir prisidėk prie jo imperijos, bet aš ir Dead One surasime jūsų būstinę ir paskersime jus abu. Taigi manau verta kautis dabar ir nuspręsti viską tiesiog čia.
Chaoso dievas padavė indelį su kamuoliukais. Faustas ištraukė pirmą kamuoliuką. Ant geltono kamuoliuko blizgėjo du. Faustas ištraukė antrą raudoną kamuoliuką ant jo žybtelėjo vienas. Ant trečiojo mėlyno sutvisko keturi. Ant kristalinio kamuolio užsižiebė lentelė.
1Dead One prieš Jaunėlį
2 Faustas prieš Chaoso dievą.
3 Bevardis prieš dukrelę
Pirmoji kova prasideda už trijų valandų. Kovotojai gali pavalgyti kavinukėje rūmų balkone. Prašome palikti kovos vietas jos turi būti paruoštos kovai. Rūmų renginių vadyba.
Faustas prunkštelėjo ,bet nuėjo į minėtą kavinukę. Jo noras kautis su dievu kažkur dingo ,tą darydamas ,jis ,tik vykdytų kažkieno planą. To nedarydamas ,tik rizikuotų pakliūti į Chaoso dievo planus. Kavinukėje jo laukę kiti. Dead One ištarė ką galvojo visi.
- Išlaisvinkim senuką ir dinkim iš čia nematau didelės prasmės su juo kautis. Kita vertus ,palikti jį gyvą per didelė rizika. Po velnių jo informacija aukso vertės ,taigi žudyti jo irgi negalime. Viskas darosi per daug sudėtinga.
Visi susimąstė ,jie turėjo tris valandas nuspręsti teisingai. Chaoso dievas įsipylė viskio ,jis turėjo atsarginį planą jeigu jie ir sugebėtų jį nukauti. Mirusiųjų pasaulis ,tikrai ne pabaiga. Chaoso dievas norėjo palinkėti didvyriams sėkmės nuspręsti teisingai ,bet staiga suprato ,kad per tiek metų visiškai prarado suvokimą ,kas teisinga ,o kas ne. Jo juokas skardėjo per visus rūmus. Jis negalėjo suprasti kodėl dviejų geriausių draugų keliai taip tragiškai išsiskyrė. Juk iš pradžių viskas buvo ,tik žaidimas prastumti laikui ,po ilgus metus trukusių dieviškos galios paieškų. Jie buvo paprasti paaugliai ,kai ji prasidėjo ir buvo jau ciniški seniai kai ji baigėsi. Atjaunėję ir tapę dievais darė ką norėjo ir tai atrodė teisinga. O gal tada reikėjo elgtis kitaip ? Chaoso dievas papurtė galvą ,per tūkstantmečius atsiminimai išblunka ir jau nebeįmanoma suprasti ,kas pastūmėjo seną draugą pabėgti ir pradėti karą prieš likusius dievus. Kartais Chaoso dievas norėjo mesti savo vaidmenį ir prisidėti prie seno draugo susitaikyti su jo noru išnaikinti kitus dievus ir sukurti kažką naujo. Kokios buvo sunkios paieškos ir bebuvo ,jie ,liko kartu ir rado ko norėjo. Po to galia pažeidžia ir sugadina viską dėl ko dirbta tiek metų. Viskas tampa per daug sudėtinga.
26 dalis
Mums teko priimti sprendimą iš pradžių norėjome griebti senuką ir bėgti. Susisiekę su merginomis per vestuvinius žiedus sužinojome ,kad senąjį magą ,jos rado ,sveiką ir gyvą ,bet pasiklydo dėl minėtos iškreiptos erdvės ir atidarydamos naujas duris ,patekdavo ,lyg ir į kitus rūmus. Ar milžiniškus šiltnamius ,kurie ,labiau priminė miškus. Reikėjo merginoms duoti ,laiko atsekti žiedų signalą ,nes teleportacija ,čia visai neveikė. Numetėme žiedus prie paradinių durų ir grįžome į mums paskirtas vietas kautis. Taip vieningai nusprendėme palikti chaoso dievą gyvą ir jį apklausti ,po to įkalinti kokiame tolimame pasaulyje. Aš susirangiau prie kristalinio rutulio ,mano priešininkė ,nepasirodė ,matyt stebėjo kovą kur nors kitur. Faustas susirangė krėsle ir prisidegė medaus cigarą dievukas prabangius niekučius tikrai mėgo. Dead One stovėjo ant stogo ir tvirtai žinojo, kad savo kardo nenaudos. Pusdievį jis ir taip lengvai suplėšys į gabalus. Jo priešininkas greitai pasirodė. Visai silpnai atrodantis liesas vaikinukas susisupo į egzo skeletą. Ypatingus šarvus ,kurie šeimininko jėgą galėjo sustiprinti dešimteriopai. Jie pridėdavo ,ne ,tik raumenų ,bet turėjo ir magiškų efektų ,bei ginklų. Pusdievis iš už nugaros esančio auksinio dėklo ,išsitraukė milžinišką kirvį ir prašneko.
- Kaip tėtis ir sakė nėra reikalo kautis ,juk žinai ką norėtų žinoti kiekvienas. Žinai savo egzistavimo prasmę ,tesi ,tik žaisliukas tvarkos dievo rankose. Bet ,vis tiek vykdai jo valia ,juk tai visai nereikalinga. Ką laimėsi pribaigęs mus ?
Dead One nusibraukė į akis lendančius rudus plaukus ir nusijuokė.
- Tikrai ,nežinau ,ką laimėsiu ,bet žinau ką prarasiu iš čia išeidamas. Tiesiog pasiduosiu ,kito dievo valiai ,kuris mane galu gale nukreips prieš tvarkos dievą ,kad jį nudėčiau. Tikrai stilingas manevras žudiką kuris turėjo pribaigti tave nukreipti prieš savo priešą ir jo kūrėją. Nesakau ,kad simpatizuoju tvarkos dievui. Jo noras po šimtų metų žiaurių pramogų užsidėti šventojo aureolę ir pasivadinti taikos karaliumi ,tiesiog apgailėtinas. Jis mano gyvenimą pavertė pragaru ,bet tame buvo ir gerų dalykų. Aš ,sutikau Eveliną ,aš susidraugavau su savo demonu ir esu galingiausias padaras ,klajojantis tarp pasaulių. Pasiekiau daug ,pergalių ,sutikau daug keistų žmonių ,angelų ir demonų. Jie dabar įkalinti vienoje realybės atšakoje ,kad nekeltų rūpesčių ,bet per juos išmokau matyti pasaulį kitaip. Viena tiesa ,kad ne vienas iš mūsų nėra teisus. O tavo išmintingas pasiūlymas nutraukti kovą,tiesiog parodo silpnumą viduje. Nemanyk ,kad jei prieš mane nugalėjai ,tai ir šiandien tai pasikartos. Tokiam vaikui,kaip tu nenaudosiu,net savo demoniškos formos. Dėl tvarkos dievo aš su juo susitiksiu ir nuspręsiu ar verta kautis su juo ar geriau prisidėti prie jo plano. Jis ,bent jau bando išvengti katastrofų ir pašalina ,kitus dievus. Ar jis tą daro dėl teisingos priežasties ? Tą aš dar išsiaiškinsiu.
Pusdievis įsibėgėjo ir smogė savo kirviu. Dead One lengvai išvengė atakos ir spyrė vaikui į šlaunį. Tas susvirduliavo ir nudribo nuo stogo. Dead One ,kvatojo ,kad ,net jo rudų plaukų kupeta plaikstėsi į visas puses. Vaikis vėl užšoko ant stogo ir suklykė.
- Nedrįsk iš manęs juoktis. Tu ,tik prisukamas žaislas. Tu nudvėsi anksčiau ar vėliau ,jei dievai to panorės.
Pusdievis sviedė granatų ryšulį. Rudis ilgais plaukais ,nuspyrė jį ant žemės dar ore. Vaikis vėl suklykė ir ėmė švaistytis liepsnosvaidžiu. Dead One sukūrė ledo skydą. Temperatūra iškart nukrito žemiau nulio ir liepsnosvaidis užšalo. Dead One šyptelėjo.
- Evelina mane išmokė naudotis ledo stichija. Iš kiekvieno sutikto draugo ar priešo išmoksti kažko naujo. Aš rinkau patirtį ,kol tu sėdėjai rūmuose ir manei ,kad esi pasaulio karalius. Tavo tėvas tave susiveikė ,tik tam ,kad tokiais atvejais išloštum jam laiko. Tu esi tikrasis žaislas. Ar nori tai pakeisti ? Tada veik savo galvą ,o ne klausyk seno intriganto įsakymų.
Vaikis visai pasiuto ir ėmė mosuoti savu ,kirviu į visas puses. Dead One ,kurį laiką grakščiai išsisukinėjo ,tada sugavo kirvį abejomis rankomis ir suspaudė. Tvirtas plienas subyrėjo į šipulius ,lyg stiklas. Rudis vėl spyrė šį kartą vaikis vožėsi į milžinišką chaoso dievo statulą kieme. Pusdievis sudejavo ,bet vėl užsikabarojo ant stogo. Iš jo šarvų pirštinių išlindo sidabriniai spygliai. Vaikis ,tikrai stengėsi ,jis mosavo kumščiais ,lyg vėjo malūnas ir šokinėjo ratu ,lyg boksininkas ,bet niekaip ,negalėjo ,net kliudyti savo priešininko. Rudis susuko savo pirštus įkeistą ženklą ir pusdievio šarvai užsiliepsnojo melsva liepsna. Sidabriniai spygliai ištirpo ir šarvai ,kaip reikiant pajuodavo. Dead One atsiduso.
- .Nagi supraski ,neturi ne menkiausio šanso. Suskaldysiu tavo šarvus ,kaip kokoso riešutą. Mes negalime pakeisti savo prigimties Aš gimiau su antra demono siela ,tu esi ,pusdievis ,bet mes galime išlaisvinti save iš rolės kurią mums primetė kiti. Aš ,tikiu ,kad kada nors būsiu laisvas ir manęs niekas nebestumdys po savo planų scenarijus. Tu ,gali nuspręsti tapti laisvu ir užbaigti šią kovą arba mirti pildydamas tėvo norus rinkis.
Pusdievis ,nutilo ir nusiplėšė savo pajuodavusius šarvus. Jis pravirko ir tarė.
- Aš pasiduodu ,tu teisus. Aš nebenoriu vykdyti jo įsakymų. Aš dingsiu į kitus pasaulius ir ten suprasiu ,ką reiškia laisvė. Tada ,kai būsiu užtenkamai patyręs ir stiprus rasiu tave ir mes vėl susikausime.
Pusdievis numetė rožinį kristalą iš jo greitai išaugo portalas ,per kurį jis ir dingo ,netgi chaoso dievas ,nespėjo susekti ,kur dingo jo sūnus. Demonas nusišaipė.
- Tu esi ,tikrasis taikos ir melo karalius. Tiems šarvams suskaldyti būtų reikėję kokių 300 labai stiprių smūgių. Bet ne tu jį išsiuntei medituoti į kalnus. Netgi po ,tiek metų tu mane vis dar stebini.
- Dead One nusijuokė. Šiek ,tiek melavau ,bet visą kitą tiesa. Pažiūrėsime ,kiek jis sustiprės tada ,kai vėl susitiksime.
Malonus balsas iš viršaus pranešė.
- Dead One laimėjo prieš jaunėlį. Sveikiname nugalėtoją. Visi dalyviai kviečiami į musų barą Mėlynoji Lagūna ,atsigaivinti stipriu kokteiliu ar kava. Kova tarp Fausto ir mūsų mylimo chaoso dievo prasidės už trijų valandų. Turiningai praleiskite ,laiką renginio administracija.
Mes susitikome minėtame bare ir gaivinomės romu su sultimis ,kaip ir siūlė administracija. Dievas ,tikrai tempė laiką ,tik neaišku ,kam ,nes sėdėjo bare ,tik už dviejų staliukų nuo mūsų ir gėrė alų. Jis atrodė rimtai nusivylęs savo sūnumi ,bet tylėjo ir srėbė alų neįtikėtinu greičiu. Faustas aiškiai nervinosi ir jau iš įtampos sulaužė porą kėdžių ,bei sutrupino keletą stiklinių. Faustas ,vis paglostydavo savo katanas ir liepsnojančiomis žiūrėjo akimis žiūrėjo į savo priešininką. Mes tylėjome ,mane ,vis dar stebino Dead One ,taktika ,kas galėjo pagalvoti ,kad jis laimės ,net nepraliejęs kraujo. Aš varčiau rankose savo pirštines ir tikėjausi ,kad jos bus veiksmingos ,aš dar neturėjau ,tiek galios ir patirties ,kad galėčiau perkalbėti priešus ,pakeisti savo gyvenimo stilių. Lėtai slinko laikas ,o mes tylėjome ,nes ir taip viskas buvo aišku ir paprasta ,kaip niekada.
27 dalis
Faustas ir Chaoso dievas surūkė po paskutinį medaus cigarą. Iki kovos pradžios buvo likę apie 10 minučių. Faustas prabilo. Jis atrodė nurimęs ir nekovingas savo būdui.
- Dead One šiandien įrodė,kad žodžiai paveikia daugiau nei ginklai. Nematau reikalo kautis. Man būtų įdomu su tavimi susikauti draugiškame turnyre. Bet kai rizikuoji gyvybe dėl pergalės kuri vis tiek nieko nepakeis viskas darosi apgailėtina. Pasirašykime magišką sutartį. Ją pasirašęs nieko negalėsi padaryti mums,o mes tau. Tai geriausia išeitis,dar pasidalink turima informacija. Spėju žinai kas sekantis dievas tavo seno draugo sąraše.
Chaoso dievas atsiduso ir išmetė cigarą pro langą.
- Aišku žinau tau pasisekė ,kad su ja aljanso sudarymas neįmanomas dalykas. Gėrio deivė labai stipri gynyboje ir padarų iškvietime. Ją nuo jūsų trijų laimingų draugų puolimų saugos galingas gėrio skydas. Tu ir Dead One turi savyje per daug blogio ,kad galėtum ją,nors paliesti. Bevardis turi geresnius šansus jame,dar daug žmogiškumo. Bet jeigu jis toliau trauks tuos vampyrų miltelius pavirs į kažką,ko niekas nenori ir negali įsivaizduoti. Sutartis turbūt išmintingiausias pasiūlymas.
Chaoso dievas ištraukė iš spintos popieriaus lapą ir bjaurią juodą plunksną. Dead One ir bevardis įkrito į kambarį per lubas. Chaoso dievas įpylė visiems vyno ir jie sudarė paprastas sąlygas dėl taikos ir nesimaišymo į vienas kito planus. Po to dievui mostelėjus į kambarį įkrito ir merginos. Visi gurkšnojo vyną ir šnekėjo apie gėrio deivę. Evelina sušnibždėjo kažką Dead One į ausį ir tas nusišypsojo. Senukas įėjo per duris ir prisidėjo prie keistokos šventės. Po įprasto nugėrimo Chaoso dievas paspaudė visiems rankas ir prižadėjo atvykti draugiškam turnyrui. Visi išsiskirstė susirinkę sutarties kopijas ir su gera nuotaika. Dead One dar pamojavo ir jie jau buvo smuklėje. Pasirodo vietiniu laiku jų nebuvo jau visą savaitę. Visi jau palaidojo viltį pamatyti juos gyvus. Kilo didelis sujudimas visi šventė smuklėje... Atsibudau namie savoje lovoje. Man atrodė ,kad kažką pamiršome įrašyti į tą sutartį kažkokią menką detalę. Nors užmušk negalėjau atsiminti ką. Sąlygos atrodė geros,bet kažkas netiko vis ,tiek graužė nerimas. Taranciell jau miegojo nenorėjau žadint dėl nuosavos paranojos. Žinau reikėjo rūpintis savo vaiko ateitimi. Deja nežinojau kaip. Vienintelis siūlo galas buvo Eva ištikimoji mano sūnaus bendražygė. Staiga blykstelėjo mintis. Tuojau pat iš miegų išpurčiau Faustą su Dead One kurie knarkė po stalu smuklėje. Trise nuėjome pas Tomą ir Lankininkę. Jie ginčijosi ir rėkavo ,bet galu gale sutiko. Mano mintis buvo gana paprasta sustiprinti Evą tiesiog dabar. Tą buvo galima padaryti demonų krauju. Sumaišius jį su keletu žolelių išeidavo nuostabus eliksyras. Stipresnių demonų už Faustą ir Dead One turbūt nebuvo. Jie paaukojo kelis lašelius savo brangaus kraujo. Aš sumaišiau jį su žolelėmis ir supyliau visą šį stebuklą į Evos braškinį pieną. Mergaitė klusniai išgėrė puodelį. Taip aš tikėjausi sumaišyti kortas likimui. Greitu metu demonų kraujas susijungs su Eva neatskiriamai. Joje augs slaptos galios. Greičiausiai joks magas to nepastebės. Ji atrodys neturinti talento magijai. Bet reikiama akimirką ir aš vyliausi Annataro egzekucijos metu jos atsiskleis. Tai buvo vienas iš dalykų kuriuos galėjau padaryti. Kitas treniruoti Annatarą kautis visais ginklais. Labiausiai tam tiktų tamsiųjų elfų klanas jie išmokys jį reikiamų gudrybių jo būsimai profesijai. Visai tai ėmė atrodyti absurdiška aš,tik stiprinau Annataro potraukį nusikalstamumui,bet uždaręs jį į miško elfų taikos ordiną nesitikėjau geresnių rezultatų. Prigimties nepakeisi ji visada lieka ir stumia mus į pražūtį arba svajonės link. Man reikėjo,tikėti savo sūnumi ir jo svajone. Galbūt už jo nusikaltimų ateityje slepiasi daugiau nei man atrodo. Aš nežinojau Annataro tikslo, Bet netikėjau ,kad jis atsidūrė ant ešafoto tik dėl , nusikalstamos šlovės. Jo darbai pakeitė pasaulyje kažką svarbaus jei už jo galvą paskyrė milijonus...
Chaoso dievas rūkė eilinį cigarą ir stebėjosi situacija. Viskas susiklostė,tikrai gerai,bet ir absurdiškai keistai tuo pat metu. Jo vienintelis sūnus dingo tarp pasaulių. Jo sesuo pasileido jo ieškoti,nors kol kas negalėjo pasigirti rezultatais. Chaoso dievas papurtė galvą ir išėjo. Laikas pasišnekėti su tvarkos dievu akis į akį. Jo planai darėsi,vis keistesni. Tvarkos dievas jo laukė viename iš pasaulių kuriame negalėjai naudoti ginklų. Jie susėdo ant žolės ir užsirūkė. Tvarkos dievas sėdėjo susisukęs į pilką apsiaustą atrodė liesas ir ligotas. Jo akys žibėjo maniakiška ugnimi. Išpūtęs dūmų debesį prašneko.
- Vėl išsisukai nuo mirties,bet amžinai taip tęstis negali. Tau turbūt įdomu,dėl ko aš pasikeičiau. Juk galėjau likti su tavimi ir linksmintis visą amžinybę. Žinai kažkada pasiverčiau žmogumi ir vaikštinėjau viename iš pasaulių dėl kurio dalybų nesutarėme. Kitais metais turėjome nuspręsti viską arenoje. Tame pasaulyje mokėjo mūsų abiejų šventyklomis ,nes nežinojo,kas laimės. Šventikai kaudamiesi tarp savęs privedė pasaulį ant karo slenksčio. Visi dirbo,kaip pakvaišę,kad išmokėti šventyklų mokesčius. Vienoje šventykloje radau tave. Tu buvai apsėstas vaikų idėjos. Tau reikėdavo,vis naujų moterų. Dievui apvaisinti mirtingą moterį šansai maži. Bet tu vis tiek įsikandai šito reikalo ir rengei tas nesibaigiančias orgijas. Vėliau aplankiau visus mūsų pasaulius kuriuos sukūrėme. Nesvarbu kokią sistemą ten įvedėme žmonės turėjo mus garbinti ir dirbti mums. Šventikai išnaudojo savo galią ir viskas veikė,ne taip,kaip turėtų. Aš dingau į kitą Visatą,bet ir ten manęs laukė tas pats.
Chaoso dievas papurtė galvą.
- Baik tavo kūriniai turi veltis į beprasmius mūšius ,bet tada tikslas pateisina priemones. Aš aišku padariau klaidų,bet tu irgi netapai tobulu. Aš,net nežinau ko tu sieki. Aš prisidėčiau prie tavo plano,bet tu žaidi,per grubiai,leidi galingiems demonams ir mutantams lakstyti su dievus žudančiais ginklais. Visi dievai atsisuks prieš tave. Tau reikia mano pagalbos,taigi pasakok...
28 dalis
Cigarų dūmai maišėsi karštame dykumos ore. Milžiniškas spalvotas skėtis suteikė solidų šešėlį ir gynė nuo šilto vėjo ir smėlio. Horizonte bolavo balsvo miesto kontūrai. Tolokai nuo miesto triukšmo ir prekyviečių stovėjo auksinis stalas. Ant jo stovėjo sidabriniai ornamentuoti bokalai alui ir platininės peleninės. Už šito prabangaus stalo sėdėjo trys dievai. Vienas vilkintis juodą odinį apsiaustą pasidabinęs auksiniais žiedais su rubinais ir masyvia katana už diržo be abejonės buvo chaoso dievas. Kitas susisukęs į pilką apsiaustą pristatęs kuklų anonimiškumą buvo tvarkos dievas. Tik pasidabruotas šautuvas galintis nužudyti,netgi dievą skyrė jį nuo šio miesto valkatų. Kritiškai šituos du stebėjo dievas pasipuošęs žaliais šilkiniais marškiniais ir driežo odos skrybėle. Jo auliniai kurie buvo pagaminti iš žalsvos demonų odos leido suprasti,kad su juo juokauti neverta. Šitą paveikslą užbaigė trijų metrų ilgio kardas paprasta varine rankena. Šį vyrą galėjai supainioti su daug kitų panašiai atrodančių medžiotojų,bet dievas niekada nemanė,kad nemirtingieji savo šaunumą turėjo rodyti prabangiais apdarais ir įspūdingais efektais. Karo dievas kovėsi visuose mūšiuose su ta pačia raudonai dažyta medine kauke su kuria kovėsi dar prieš sukurdamas šį pasaulį. Jis paniekinamai žvelgė į chaoso dievą ir jo prabangų stalą,rubinus į kitus niekučius. Karo dievas džiaugėsi,kad jis tylėjo jam norėjosi perpjauti tam kvailam begemotui pilvą. Tvarkos dievas atvirkščiai patiko jam savo kuklumu ir ugningomis kalbomis. Bet karo dievas žinojo viską apie karą,išdavystes ir valdžios perėmimą. Visus šiuos sunkias pasekmes turinčius dalykus siūlė šis tvarkos dievas. Karo dievas baigė rūkyti savo cigarą ir prabilo.
- Įdomus pasiūlymas,bet atsisakysiu. Šturmuoti kažkokios gėrio deivės miestą kurios,net nepažįstu man atrodo neapgalvota. Antra negaliu patikėti tuo ką išgirdau. Tą seną pasivertimų meistrą ir alchemiką pribaigė mirtingieji su dievus žudančiais ginklais. Mano nuomone šaunu suteikti tikram kovotojui šansą nugalėti dievą. Vien ginklų tam tikrai neužtenka. Aš kiekvienas metais rengiu turnyrą geriausi mano pasaulio kariai prieš mane. Aišku be jokių dievams mirtinų ginklų. Pasakysiu tiek,net ir su tais ginklais jie neįpjautų man skruosto. Problema ta,kad mano nuomone tikrai nesidalins kiti dievai ir sunaikins jus abu. Netgi su manimi nelabai pakeisime to baigtį. Kaip galima to išvengti? Apginkluoti demonus ir žmones mums patiems mirtinais ginklais ir tikėtis,kad jie nudirbs mums kruviną darbą. Kai žmonės supras,kad gali nužudyti dievus jie pribaigs ir mus. Tik kvailys galėjo išsiųsti du demonus ir mutantą žudyti savo priešų. Žinot ,kaip karo dievas galiu peržvelgti visas kario kovas nuo jo gimimo iki mirties. Tą ir padariau puse ausies klausydamas tvarkos dievo propagandos. Po galais išleidai didesnį velnią nei gali suvaldyti. Dead One tuščiai nešneka,tikrai galėtų rasti dievų būstines ir leisti kraujui tekėti upeliais. Aš tą sustabdysiu turiu jam pasiūlymą kuriam nei jis,nei Faustas neatsispirs. Dėl bevardžio mutanto,tiesiog panaikinkite portalų veikimą ir to turėtų užtekti,kad jis niekur nedingtų. Peržvelgiau ir gėrio deivės pasaulį ji renka gana didelę armiją ginti savo miestui. Velnias informacija turi šlykščią savybę sklisti. Dėl pasiūlymo versti esamą valdžią jus mane juokinat vaikučiai. Dėl tokių nesąmonių dievų vis mažėja ir būtent dėl to aš ir likau viename pasaulyje. Aš bandžiau užkariauti daugybę pasaulių nužudžiau daugiau dievų nei galiu suskaičiuoti. Bet viskas baigėsi tuo,kad mano armiją ir draugus išžudė. Už mano galvą paskyrė tokią premiją dėl kurios kiekvienas dievukas mane nusmeigtų,jei,tik sugebėtų. Negaliu žengti žingsnio kitame pasaulyje be kaukės. Vos mano veidą apšviečia svetimo pasaulio šviesa mane užpuola kraujo ištroškę jauni dievukai galvojantys su mano nukirsta galvą pasiimti aukso puodą. O tu tvarkos dieve siūlai man pakartoti senas klaidas. Tai reikštų,kad ne,tik nepasimokiau,bet dar gi esu kvailesnis,negu tas begemotas odiniu apsiaustu.
Chaoso dievas apnuogino katanos ašmenis ir prispaudė juos karo dievui prie kaklo. Tvarkos dievas pašoko ir nukreipė savo šautuvą bičiuliui į galvą. Tvarkos dievas suklykė.
- Idiote,negi manai,kad gali įveikti karo dievą jo nuosavame pasaulyje. O tu paklausyk ,aš girdėjau,kad jau esi bandęs kurti imperiją. Tau nepavyko,nes bandei vienas. Šį kartą aš jau atlikau didelį darbą ir išvaliau vieną visatą nuo kitų dievų įtakos. Su šito kvailo begemoto visata turime jau dvi ir gerą bazę. Fausto visatoje turime,tik senus dievus,kurie labai jau nuobodžiauja ir netgi,nepastebėjo,kad kreipiau Fausto likimą kaip man patinka. Bevardis gyveno pasaulyje be dievo ir užimti tuščią visatą vienas juokas. Suprask, šį kartą,mes turime,kur trauktis ir iš ko atsinaujinti. Laikai pasikeitė dievų mažėja. Mums tas,tik į naudą nugalėsime keletą ir išgąsdinsime likusius,kad ir patys pasiduos. Aš suprantu,kad Dead One pavojingas,bet gurkšnis nuodų užbaigė jo karjerą vieną sykį užbaigs ir antrą. Faustas,turi per daug problemų,kad degtų noru mus nužudyti. Mums gali pavykti. Bet tu turi šturmuoti miestą ir praretinti armiją. Dead One turi gerą planą,kaip nužudyti gėrio deivę. Jis sugebės tą padaryti. Ten tu jam pateiksi savo pasiūlymą.
Chaoso dievas,dar kurį laiką spaudė kardą,bet susivaldė ir paslėpė ginklą. Karo dievas nusijuokė.
- Tikras begemotas,jeigu mane papjauti būtų taip lengva kažkam jau būtų pavykę. Gerai įtikinai, bet tą darau ne dėl tavęs. Aš pasirūpinsiu Dead One ir jeigu kada nors sužinosiu,kad jis ir vėl išgėrė užnuodyto viskio surasiu tave ir tu norėsi,kad egzistuotų nuodai galintys užbaigti tavo kančias. Manau jūs vaikai rūpinkitės gynyba aš vienas sunaikinsiu tą armiją.
Karo dievas nuspyrė stalą sudaužydamas jį į šipulius ir nuėjo miesto link. Tvarkos dievas sušnypštė ir nusispjovė.
-Tu tikras sumautas begemotas ,nejaugi nežinojai ypatingos šio dievo savybės. Jo neveikia,netgi dievus žudantys ginklai. Jie negali perpjauti jo kūno. Nesakyčiau,kad jis pralaimėjo tuometinei valdžiai. Jis nusprendė mesti savo ambicijas ir atsiskirti nuo visų. Jo kūnas virsta tuo pačiu metalu iš kurio pagaminti mūsų ginklai. Nežinau kaip jis sugebėjo suderinti vienintelį metalą kurio neveikia jokia magija ar dieviška galia su savo kūnu,bet jam pavyko. Jis pats yra vienas didelis dievus žudantis ginklas. Su juo mes laimėsime prieš,bet ką.
Chaoso dievas sudrebėjo pirmą sykį per tiek metų jį vėl apėmė baimė. Baimė ,kad negali visko kontroliuoti ir mirtis tave pasivys. Tvarkos dievas suburbėjo ir dingo. Po sekundės tą patį padarė ir jo draugas. Karo dievas nusijuokęs vietinėje smuklėje išgėrė dar keletą bokalų. Pirmą kartą per tiek metų jį apėmė tikras džiaugsmingas virpulys. Pagaliau jis rado tą kuriam galės perduoti savo paslaptį. Jo kūnas tapo tobulu ginklu,bet to buvo maža. Reikėjo mokinio kuris perimtų jo ilgus metus kurtą suderinimo techniką. Dead One stiprus,bet priklausomas nuo runų ir demono. Juos valdė tas silpnokas tvarkos dievas. Tas pasikeis,kai Dead One gyslomis tekės tas ypatingas metalas. Joks magiškas ar dieviškas poveikis jo nesusilpnins. Jis taps tobulu kariu. Karo dievas nuoširdžiai nusikvatojo išeidamas iš įpročio susikovė su stipriausiu smuklėje karo dievas leido sau kautis kaip galima silpniau ir neperžengti žmogiškos jėgos ribų. Vis dėl to tikrasis mūšis laukė gerulės deivės pasaulyje. Smuklėje visi trumpam nutilo garsus plėšikas nugriuvo nuo vienintelio taiklaus kirčio su rimta žaizda pilve. Dievas iškvietė gydytoją po to sudraudė save,kad minkštėja. Jam visada atrodė,kad gyvenime,tiek dievai,tiek mirtingi padarai paklūsta vienam dėsniui. Kauniesi,kol gali ir vieną sykį nebegalėdamas nugriūni ant kruvinos žemės. Didesnės prasmės visame kame jis nematė. Kovą paversti gražiu reginiu viskas ką gali padaryti. Dievas nustūmė nuo savęs melancholiją,juk neverta filosofuoti tokią gražią dieną. Parėjęs namo dar išsimaudė ir užsidėjęs savo kaukę išvyko į naujo mūšio vietą. Tiesiog su chalatu,dar labiau nustebinti ir išgąsdinti priešus. Atvykus ten prie jo priskrido kažkokie angelai ir liepė pasiduoti. Jie netgi turėjo pistoletus su dievus žudančiomis kulkomis. Jų vis daugėjo karo dievas suskaičiavo apie šimtą. Neužtruks ilgiau nei trijų minučių. Tylą perskrodė pirmi šūviai,bet kulkos tiesiog atšoko nuo jo kūno. Iš karo dievo rankų išlindo ašmenys. Jis perskrodė pirmą dešimtį pusiau. Kraujas ir plunksnos krito ant tobulai žalios pievos. Angelai gynėsi kaip galėjo,bet neturėjo mažiausio šanso laimėti. Po minėtų trijų minučių jis atsisėdo ant pievos ir nusprendė palaukti daugiau kovinių angelų. Jie kovėsi visai neblogai,tik per daug pasikliovė savo pistoletais. Penkių kulkų mažo kalibro žaislai. Apgailėtina, bet matyt deivė nepasitikėjo savo tarnais. Matyt ne veltui ,bet karo dievas tikėjosi nors vieno kario su galingu dievus žudančiu kardu. Teoriškai ir matyt,tik teoriškai buvo įmanoma perpjauti jo kūno metalą to pačio metalo ginklu. Kaip tą darydavo kardininkai plieno katanomis pjaustantys plieną. Po nesėkmingo bandymo sukurti savo imperiją jis ilgai vylėsi sutikti tokį kardo meistrą. Matyt veltui,nors Dead One įgijęs tas pačias savybes kaip jis turės realų šansą tai padaryti. Karo dievas nusišypsojo savo mintims. Pažvelgęs į tolius pamatė kažkokius baltus milžinus su dar didesniais kirviais. Dangiški troliai ? Gerulėj fantazijos netrūko. Tik trūko pasitikėjimo savo tvariniais kirviai buvo paviršutiniškai aplieti reikiamu metalu. Visa kita paprastas plienas. Dievas truputi susidomėjo kirvis iš dievus žudančio metalo su tokia mase galėtų įlenkti jo kūną. Jam niekada po imperijos karo neteko kautis su milžinais. Jie aišku neturėjo dievams pavojingų ginklų. Laikai dar nebuvo tokie pavojingi,kad bet kam duotum tokį daiktą. Karo dievas turėjo naują teoriją ir tikėjosi,kad gerulė atsiųs ką nors su reikiamu milžinišku ginklu jos patikrinti. Karo dievas juokdamasis išbadė troliams akis ir nukristomis pėdomis nušveitė į miesto pusę, Jie buvo per lėti,kad duotų jam įdomią kovą. Jis vėl atsiminė,kaip būdamas dar vaikas susimušė su stambiais pirklių sūnumis ir pralaimėjo. Tada jis,dar žmogumi... Karo dievas nusipurtė keistos mintys atsiranda prastų kovų metu. Karo dievas suriko.
-Tu gėrio šliundra atsiusk man ką nors su ginklu,kuris,nors būtų iš gryno metalo ir judėtų greičiau už girtą vėžlį. Velniai mane griebtų jeigu to nepadarysi pats ateisiu į tavo rūmus ir ištempęs už plaukų prikalsiu prie stulpo ir daužysiu tavo snukį tol kol visi tavo pasaulio gyventojai nuspręs garbinti mane. Tada atvyks demonas Dead One ir atskirs tavo gerą kvaišos galvelę nuo kūno.
Karo dievas žinoma sustiprino savo švelnų balselį 200 kartų,kad kiekvienas miesto gyventojas jį girdėtų. Šitas riksmas nepraėjo be atsako. Tūkstantis angelų atlėkė į pievą ir užtamsino savo sparnais saulę Visi turėjo kardus ir kirvius iš gryno metalo. Kai kurie turėjo netgi tinkamų sprogmenų. Karo dievas nusikvatojo ir pavertė savo kūną nepažeidžiamu išoriniu šarvu. Vakarėlis vis labiau krypo jam reikiama linkme.
29 dalis
Aš nusipirkau kilogramą miltelių. Tiksliai nežinojau kam,bet numečiau juos ant grindų palėpėje. Pats priguliau šalia Dead One davė mums keletą dienų pailsėti ir susikaupti artėjančiai kovai. Aš nebe supratau,kam jam reikėjo manęs. Pradžioje maniau,kad ir aš sugebėsiu kautis su jais ir mūsų jėgos taip labai jau nesiskiria. Bet Dead One įrodė,kad jo galia ir suvokimas kaip kovoti pralenkia maniškį šimtmečiais. Jis kovojo išnaudodamas visas galimybes ir diplomatines gudrybes. Aš galėjau,tik eiti jiems iš paskos ir viltis išgyventi. Fausto galia atrodė beribė jo klaiki neapykanta sau ir kitiems varė jį į priekį. Aš maniau,kad jis tikrai būtų nukovęs chaoso dievą. Mano ir tos merginos kova būtų baigusis mano mirtimi. Vien kažkokių ypatingų pirštinių nepakako norint nukauti dievą. Per kovą su pirmu dievu aš vilkausi galingų demonų gale ir man pasisekė išvengti mirties. Antra kova tiesiog neįvyko. Trečioje kovoje kur demonų galios tampa daugiau žalingos,nei naudingos kažkam teks mirti... Aš perpjoviau pakelį ir supyliau ant seno veidrodžio jo pilkšvą turinį. Aš atsiminiau dievo žodžius dėl miltelių pavojų,bet man buvo nusispjaut. Be jų būčiau miręs jau tiek kartų. Traukiau pilkšvą linija po linijos kol nosis sulipo nuo pilkos svaiginančios masės. Po to susiradau šiaudelį ir traukiau toliau. Su kiekvienu gramu darėsi vis lengviau priimti realybę. Aš mirsiu sekančioje kovoje. Aš turiu sūnų kuris naikins tą ką aš sukūriau ir padėjau atstatyti. Mano santuoka gyvavo dėl klaidingų priežasčių. Ne iš vienatvės turi prasidėti santuokos. Aš neturėjau nieko ir jaučiausi nuostabiai kol mano venomis tekėjo geras naujas ir grynas narkotikas kurį pats padėjau išrasti. Šiaudelis užsikimšo ir teko likusią dalį traukti nuo peilio geležtės. Spalvos kito ir jaučiausi vis stipriau. Pora kartą spyriau į sieną ir ji išvirto. Palėpė tikrai nebuvo pastatyta tinkamai... Su grindimis įlūžau į svetainę ir siautėjau ten toliau. Virtuvėje pasiėmęs porą butelių alaus išmečiau šaldytuvą į kiemą. Po to nelabai ką atsimenu... Faustas mane purtė ir kažką rėkė. Aš jam smogiau ir,netgi porą kartų pataikiau. Atsibudau ligoninėje jaučiausi sumautai,kaip niekad. Buvau sutvarstytas ir prijungtas prie kažkokių prietaisų. Iš prietaisus ir mane jungiančių žarnelių tekėjo kraujas. Kraujo perpylimas? Taranciell sėdėjo supamoje kėdėje ir skaitė žurnalą. Ji pažvelgė į mane ir šyptelėjo.
- Vis dėl to gyvas. Tau atliko kokį trisdešimt operacijų ir perpylė litrus kraujo. Su tavimi atsitiko kažkas sunkiai suvokiamo. Tu ėmei virsti į vampyrą,tiksliau į pirminį vampyrą. Būtent tą padarą kuris užkrėtė pirmą žmogų vampyrizmu. Tavyje augo augliai,kurie vis plėtėsi ir kiekvieną kartą panaudojus miltelius jie augdavo dar sparčiau. Teko juos skubiai operuoti. Bet tai dar ne viskas. Tu sutraukei kilogramą gryno produkto,tai baigėsi sunkiai įmanomu,bet banaliu per dozavimu. Taigi teko perpilti kraują. Faustas tave rado,nes manė,kad taip lengvai nemesi savo įpročio po chaoso dievo perspėjimo apie kurį man niekas nepranešė. Kodėl taip elgiesi ? Nejaugi aš ir tavo sūnus tau taip mažai reiškia,kad tiesiog šoki į mirtį,netgi žinodamas pasekmes.
Aš sukandau dantis skausmai buvo nepakeliami.
-Eik velniop. Tiesiog palik mane ramybėje. Aš tau nereikalingas. Aš niekam nereikalingas. Mūsų santuoka gyva,tik iš baimės likti vieniems. Vienatvė dažnai tampa per sunki,kad į ją galėtum grįžti,bet darosi aišku,kad teks.
Matyt suveikė kokie migdomieji,nes vos užbaigęs sakinį užmigau. Atsibudau vakare ir nustūmiau visus aparatus į koridorių. Išlupau iš savo kūno visus laidus ir kitą mėšlą. Mano striukė gulėjo ant kėdės. Užsivilkęs ją įsilaužiau į ligoninės sandėlį ir surinkau visus skausmą malšinančius vaistus kuriuos galėjau panešti. Parėjęs namo radau namą nusiaubtą ir tuščią. Pasiėmiau savo stebuklingas pirštines ir išėjau į paplūdimį. Ten rijau spalvotas tabletes ir gelsvus skystimus. Vėl grįžo lengvumo jausmas. Iš galvos dingo beprasmės mintys. Mano tobulą būseną pertraukė Dead One.
-Tau jau visai blogai. Bandai žudytis ir susipykai su žmona. Negerai,teks tave tave grąžinti į realybę. Mūsų laukia paskutinis mūšis ir pranašystė bus įvykdyta. Tu busi laisvas jeigu sugebėsi kovoti iki galo. Bet ne tu pasirinkai apgailėtiną kelią.
Aš nusikvatojau.
-Taip tu esi smegenys. Tu nuspręsi,kaip visiems elgtis ir ką daryti. Kas tu toks ? Pranašystė nejuokink viskas dievų išmones priversti mus kovoti. Aš neturiu jokių galių kurios mane paverstų beveik nesunaikinamu. Aš paprastas žmogus su šiek tiek mutageno duotų savybių. Ko tu iš manęs nori ? Nori,kad eičiau ir numirčiau su tavimi gėrio deivės pasaulyje. Kvaily ji turi gėrio skydą demoniški fokusai nepadės laimėti,o be jų esate tokie pat nevykę asilai,kaip ir aš.
Dead One paraudo.
-Mano priešai visada turėjo kažko,kas vertė juos nenugalimais. Bet kas iš to ? Jie visi pralaimėjo. Netgi be demoniškų galių naudos aš kausiuosi iki galo. Aš turiu planą,kaip apeiti tą skydą. Viskas tikrai paprasta ir jeigu nustotum naikinti smegenis vaistais ir narkotikais ir pats suvoktum kas yra mūsų pergalės raktas. Nepyk bevardi kitaip manau nebaigsim šios diskusijos.
Nespėjau,net sumirksėti ir jau sėdėjau urve. Prie manęs kūrenosi laužas. Urve radau popieriaus skiautę. Perskaitęs surikau ir ją išmečiau į ugnį. Jis išmetė mane į panašų pasaulį kaip maniškis. Tik čia siautėjo žiema. Lediniai vejai košė urvą ir man reikėjo pakurstyti laužą,kad jis galutinai neužgestų. Dead One sumąstė smagią užduotį. Nueiti iki kitos smuklės ir ten pavalgyti. Gaila,kad iki kitos smuklės buvo šimtas kilometrų. Lauke siautėjo pūga ir lauke buvo koks -30 laipsnių šaltis. Nurijau paskutines tabletes ir susisupęs į striukę išėjau kelias bus velniškai ilgas. Dar nenuėjus kilometro mane puolė tigrai. Taip baltieji tigrai. Neturėjau ginklų ir neturėjau nieko kuo galėčiau apsiginti. Bėgau kaip pamišęs,kol galutinai pasiklydau. Teko brautis per mišką kol radau savo užpuolimo vietą. Ten atėjau jau su lazda prie kurios buvau pritvirtinęs aštrų akmenį. Šį kartą tvojau tigrams į kaktas savadarbiu ginklu ir daužiau juos tol,kol nė vienas nebejudėjo. Tai nepraėjo be pasekmių mane rimtai apdraskė. Yriausi per mišką žinodamas,kad jeigu sustosiu nukraujuosiu šitame šaltyje ir sustingsiu į akmenį. Galbūt dėl to,kad smirdėjau tigru krauju manęs daugiau neužpuolė. Bet ėjimas mane žudė. Bandžiau teleportuotis,bet tada pastebėjau apyrankę ji žibėjo ir trukdė tą padaryti. Mintyse prakeikiau Dead One ir ėjau toliau. Teko sustoti kažkokiame urve ir pamiegoti. Iš marškinių pasigaminau šiokius tokius tvarsčius. Ryte jaučiuosi šiek tiek geriau. Po to ėjau nesustodamas iki saulėlydžio. Vėl numigęs kitame urve pakilau į kelią. Velniškai daug urvų sukėlė įtarimą,kad Dead One juos sukūrė,kad nenumirčiau naktį lauke nuo šalčio. Sumautas šventasis demonas ar ne ? Galu gale jau šliauždamas pamačiau tamsų smuklės siluetą. Prie jos sėdėjo Dead One susisupęs į šiltus kailinius. Tas sumautas sadistas prabilo.
- Visai neblogai paprastam žmogui. Bet turiu nuvilti smuklė užsidarė prieš porą metų. Liko,tik tuščias pastatas. Šitas pasaulis panašus į tavo. Per klaidą čia atsidūriau ieškodamas tavęs. Na o dabar keliausime toliau.
Nespėjau,net prišokti ir tvoti jam į jo patenkintą snukį. Jau stovėjau dykumoje kažkokia keista jėga spaudė mane prie žemės. Dead One nusijuokė.
-Siaubas lenkia prie žemės. Matai čia žemės trauka didesnė 30 kartų nei mes pratę. Tavo 90 kilogramų kuriuos tavo kaulai įpratę nešti virsta 2700 kilogramų. Taip mano mielas bičiuli daugiau,nei dvi tonos. Tavo drabužiai irgi prideda nemažai svorio. Taigi prasimankštink čia keletą dienų ir aš atvyksiu tavęs pasiimti. Paliksiu tau varpelį mane iškviesti,jeigu pasirodytų tie milžiniški vietiniai skorpionai. Palieku dar ir kardą ir svorių,kad turėtum ką kelti. Bet iš pradžių išmok atsistoti nuo žemės ir vaikščioti.
Aš rėkiau ,kad Dead One turėtų susirgti sifiliu ir viską kas man šovė į galvą. Tada apsiraminęs mokiausi atsikelti. Iki saulėlydžio nusivilkau striukę ir atsisėdau. Žinojau jeigu nenušliaušiu iki uolos teikiančios pavėsį tiesiog iškepsiu šitame karštyje. Po uola įžiūrėjau ir gertuvę vandens. Po truputi šliauždamas nusivilkau iki tos uolos. Dėl karščio klydau naktį temperatūra taip nukrito,kad vėl turėjau drebėti. Nežinau,kaip,bet užmigau. Ryte sugebėjau atsistoti atrodė,kad,bet kurią akimirką susilaužysiu kojas. Vis dėl to sugebėjau žengti porą netvirtų žingsnių. Taip bėgo mano dienos keli žingsniai nuo uolos keli atgal. Maisto ir vandens po uola Dead One man paliko pakankamai. Taip praėjo dvi sumautos savaitės. Dead One nesirodė ir man buvo aiškų nesirodys,kol nepakelsiu jo svorių. Juokinga tie kokie 10 kilogramų čia tapo 300 nepakeliamų kančių. Su laiku išmokau vaikščioti. Nedidelį atstumą įveikiau lengviau nei pradžioje,netgi nužygiavau apsidairyti kas už mano kankinimo stovyklos ribų. Ten augo datulių medis. Nuskyniau datules,nors ir susilaužiau pirštą bandydamas tą padaryti. Po mėnesio ėmiau kelti svorius. Nesupratau,kaip Dead One dėl mūsų ginčo galėjo visą deivės žudymo operaciją perkelti mėnesiu vėliau. Dar labiau nesuvokiau ko jis iš manęs tikėjosi. Kai jau sugebėjau pakelti svorius neišsilauždamas danties ar pasitempdamas raiščių ėmiau mojuoti kardu. Toks jausmas lyg mojuotum švininiu vamzdžiu,o ne gerai subalansuotu ginklu. Taip praėjo dar porą savaičių. Mane apėmė paranoja,kad jis tikrai nepasirodys. Aš skambinau varpeliu ir nieko nesitikėjau. Dead One pasirodė su smagiais raudonais marškiniais ir šortais. Puoliau jį neištaręs ne žodžio. Jis lengvai išsisuko nuo mano kirčių,bet greitai užduso. Aš nespėjau tuo pasidžiaugti mano kardas nuskriejo į smėlį...
Mes stovėjome mano namų svetainėje. Viskas atrodė sutvarkyta ,bet vis dar tuščia. Dead One išėjo nepasakęs ką vis dėl to šitas cirkas turėjo reikšti. Aš nugriuvau ant sofos. Užmigau greitai,kaip niekad.
Stovėjau prabangiame kabinete. Už jo stalo sėdėjo kažkas juodu apsiaustu. Išgirdau balsą kurio niekada nepamiršau mirties balsą.
-Taip tu teisus. Tu mirsi kitame mūšyje. Visa šita kvaila treniruotė veltui. Tau lieka,tik viena tapk mano padėjėju. Giltinės nebijo nieko ir neturi kištis į smulkius dievų žaidimus. Duodu tau laiko iki mūšio pradžios.
Atsibudau ir supratau,kad Taranciell nemiegojo miegamajame viršuje. Ji mane paliko,tik dabar tas persmelkė mano pavargusias smegenis. Nebeliko,nei sudėtingo,nei paprasto.
-
_________________ Arcoras- kerstingas beprotis. Likusieji
|