[FLAME!!!111]
O taip, viešai aiškinti, kiaip kyšius duodat/davet - gera pradžia, gerai varot.
[/FLAME!!!111]
Asmeniškai, kaip anksčiau buvęs aktyvus larperis(kai dar jaunas ir durnas buvau - dabar tik durnas) ir dabar propoguojantis rekonstrukciją alkaholikas pasakysiu taip. Esu beveik tikras, kad dauguma ankstyvųjų viduramžių klubų į jus parodys pirštu ir pasijuoks (Dėl vėlyvųjų nežinau), tad geriau negaišt laiko ir neieškot kokio tai 'kompramiso'. Geriausiu atvėju iš rekonstrukcijos galit sulaukt prijaučiančių žmonių ar buvusių larperių, pvz manęs.
Galiu pasakyt, kokios priežastys parpastai mane atbaido nuo dalyvavimo dabartinuose Larpg:
1. Materialinis žaidynių elementai. Juokingai lėvi daugumos dalyvių kostiumai. Ant bangliskų, metalistiškų, gotiškų, maroziškų ar kitokių kasdieninių skarmalų užsiviniojimas medžiagos gabalą vietoje apsiausto - ne kostiumas. Nenoriu nieko įžeist, bet dauguma tingi, nenori ar net nebando pasidaryt padoraus kostumo. Apava - aplamai ignoruoja(bet čia tiek to, pradžioje bent padorų rūba susiruoštų.). Naujokam dar atleisčiau, ale kaikurie vėteranai ne ka geriau atrodė mano laikais.
2. Lėvas roleplay'inimas. Kai meistrai sugalvoja, kad tavo alaus bažnyčia žaidimo metu sukurtą ir suregztą iš šakų - negerai ir nusprendžia tave be jokios priežasties ir paaiškinom užpult ir visus iškerst. O vėliau: "Čia todėl, kad nesusitarėt su manim". Tai...
Nekalbu, kad kaikurie veikėjai užkalbinus "aa....mmm.... jo..." daugiau nieko ir nepasako. Galų gale užknisą tą roleplay'inimą palaikyt tik iš savo arba tik iš savo komandos pusės. Bet čia aišku nuo susirinkusių žmonių priklauso daugiau.
3. Vyruojanti rusakalbystė. Prieš Rusus ir jų(jūsų) kalba nieko prieš neturiu, ale kai tu tam pačiam veikėjui mėtai užuominąs("kaip tu mano valdovo motiną pavadinai?" (c)) arba net tiesiogiai sakai, kad nesupranti, o tas vosne piktybiškai vistiek savaip. Tai sorry, bet užknisa...
Na gal dabar ir pasikeitė situaciją, nežinau. Mat paskutinį kartą larp'e buvau prieš metus ar du.
Draugiškai pastumiantis
Keperis.