E-rašalas (E Ink) yra vienas iš e-popieriaus tipų ir šiuo metu vienintelis, naudojamas skaitytuvuose. Savaime suprantama, kad tai technologija, kuria siekiama atkartoti mums įprastą rašalą ant popieriaus. Nuo įprastų ekranų jis skiriasi tuo, kad formuoja statinius vaizdus, pats nešviečia (pvz., CRT), ir neturi vidinio apšvietimo (pvz., LCD).
Veikimas pagrįstas tuo, kad tarp elektrodų yra patalpintos mažos sferos, kuriose yra dviejų spalvų (pvz., baltos ir juodos) ir skirtingo krūvio mikro dalelių (dažų pigmentų), "plaukiojančių" labai klampiame skystyje. Atitinkamai prijungus įtampą, prie viršutinio permatomo sluoksnio yra nustumiamos ir atitinkamos dalelės. Juodoms gulint dugne atrodo, kad popierius baltas, jas nustūmus prie skaidraus paviršiaus, formuojamas mums pažįstamas juodai baltas vaizdas. Žaidžiant su elektrodais galima netgi šiek tiek formuoti pilkumo lygius.
Čia principinis paveiksliukas:
Tokių ekranų pliusas yra tas, kad jie labai taupūs dėl kelių priežaščių: vaizdas suformuojamas statinis (t.y. nekaitomi kadrai, nes tereikia rodyti tekstą, o ne video), o dėl didelės skysčio, kurioje yra tos įelektrintos klampos, vieną kartą prijungus įtampą ir suformavus tekstą, ją galima atjungti, o tekstas vistiek išliks labai ilgą laiką (pvz., nuo kelių minučių iki dienos ir pan.), nėra apšvietimo. Pastarasis pliusas yra tuo pačiu ir minusas, nes dėl šios priežasties kartais pasireiškia "vaiduoklio" efektas, jei formuojant kitą tekstą, prieš tai tos dalelės nebuvo kokybiškai "nunulintos".
Taigi apibendrinus be ankstesniuose komentaruose suminėtų privalumų, e-rašalas (e-knygos) turi šiuos pliusus:
-- techniniai:
* didelė talpa - galima sutalpinti ištisą biblioteką vienoje vietoje;
* mažai energijos naudojantis daiktas - skaityk ilgai, krauk mažai (žinoma, viskas priklauso nuo to, kokiais "blizgučiais" gamintojai vilioja prikėjus. Pridėtos papildomos funkcijos savaime didina energijos sanaudas);
-- fiziologiniai:
* didelis panašumas į paprastą užrašą ant popieriaus žymiai mažiau vargina akis, negu skaitymas per kompiuterio ekraną, kadangi pastarasis visada formuoja ne statinį vaizdą, o skleistinę (iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią, galioja visų tipų ekranams: LCD dėl elektronų nukreipimo, LCD ir kituose dėl pikselių adresavimo). Nors mes to ir nematome, akis visą laiką seka šį kadrų skleidimą ir papildomai (pakankamai smarkiai) vargsta.
Manęs iš principo kol kas netenkina nei viena skaityklė (nebent Amazon Kindle), bet technologija yra labai sparčiai vystoma, tad jų kokybė gerėja intensyviai. Ne už kalnų jau ir spalvoti ekranai (kurie tiks skaityti žuralams, žemėlapiams ir t.t.).
Žinoma, asmeniškai man popierinės knygos niekas neatstos kaip "meninio" produkto. Patinka ją jausti rankoje, užuosti popieriaus ir dažų kvapą, matyti viršelį, vartyti. Čia ta pati situacija, kaip ir su muzikos įrašais - gali pirkti tik pačią muziką (mp3), arba visą produktą (CD su meniniu apipavidalinimu). Viskas prikaluso nuo asmeninių žmogaus poreikių, todėl nei vieno pairinkimo negalima smerkti.
Tad jei aš kada naudosiu skaityklę, tai daugiausia turbūt:
* techninės paskirties tekstams;
* mažesnės išliekamosios vertės knigiūkštėms;
* žurnalams;
* kitiems skaitalams.
Tai, ką laikysiu esant man brangiu dalyku, turėsiu popieriniame formate.
P.S. 10 Lt už e-knygą, kai popierinė kainuoja kokius 14 Lt, yra neadekvati kaina. Visame pasaulyje dėl šito vyksta didelės diskusijos, kuriose dalyvauja trys pusės: kūrėjai, vartotojai ir platintojai. O kai prie viso to dar prisideda geodiskriminacija...
Įdomių skaitinių, apžvalgų ir minčių galima rasti Džiugo tinklaraštyje, ieškant raktažodžių "e-knyga", "Sony Reader", "Kindle" ir pan.:
http://www.nezinau.lt/?s=kindle&searchs ... ie%C5%A1ka
Pvz.:
http://www.nezinau.lt/e-knyga-0-1-–-dar ... -ko-reikia