Nesiaktyvuojantis "Alt" yra vienas iš bugų, reik peršokt į kitą charą ir atgal kad nusikratyt.
A, ir - vėliau nebus kitaip.
Šiaip, nu ką, peržaidus. Istorijos idėja gera, tik papasakota prastai ir kertasi su žaidimo mechanika (kai po visą miestą sargybos kapitonės draugijoje laksto trys magai, iš kurių minimum viena - blood, kastavoja spellus templarams ant nosies ir drasko akis dialoguose, truputį sunku patikėti, kad vargšai magai tokie nu jau baisiai nelaimingi ir prispausti). Kompanionai irgi patiko. Tiesą sakant, filminė žaidimo dalis visa patiko. O vat žaidiminė dalis, tai nu jomajo - ką jie sau galvojo?
Pavadinti tai action rpg combatu būtų įžeisti Diablo, mačiau lyginant su MMO stilium, bet kadangi tų nežaidžiu, tai nežinau, ale faktas tas, kad ant normalaus sunkumo žaisti nuobodu, o ant sunkaus užknisa, nes negali absoliučiai nieko planuot - vos tik susitvarkai su esamais balvonais, iš tuščio oro tiesiai į vidurį tavo party ir dažniausiai rateliu aplink magą teleportuojasi nauja porcija, o kadangi kamera dabar totalus gaidys, tai tu net patraukti jo į šoną normaliai negali. Damage tipai nieko nereiškia, gali be probemų fireballinti drakonus ir kastavoti mind spellus and andiedų. Visos priešų grupės, nesvarbu - žmonės, demonai ar vorai, yra vienodos: melee balvonai, šaudytojai, nindzės backstaberiai, leitenantas - du, bosas. Kartais vieno kurio komponento nebūna. Ir nors norėtųsi, tarkim, skirtingas atakų kombinacijas išbandyt, ta monotonija anksčiau ar vėliau užknisa + kai prisimeni, kad vėl turėsi grįžt į vietą, kurią jau matei 58 kartus, nu ir kam vargintis, galvoji.
Žo, kartą praeiti - fun. Antrą kartą eiti iškart norisi - pasižiūrėt kitą klasę ir kitą kompanioną, bet pvz. aš pabaigt nesugebėjau, nusibodo.