Uzsispyriau ir perskaiciau is trecio bandymo. Pastabos butu sekancios: dialogai pernelyg "nuogi", ju daug, nera pakankamai emociju. Ispudis, tarsi visi veikejai yra androidai kalbantys tai ka ir turi kalbeti pagal scenariju, diskutuojantys plastmasiniais veidais, mechaniskai laipiojantys kalnais, atiduodantys bejausmius isakymus...
Pati ideja, sakykim, nebloga. Paralele tarp planetos ir androido tobulumo si bei ta prasviecia apsieinant be tiesmuku paaiskinimu, kuriu ir taip apstu tekste.
Visdelto skaityti nuobodoka - veikejai turi vardus, pareigas, bet charakteriu ir isgyvenimu beveik nulis. Veiksmas ritasi perdem greitai, lyg skubetu kuo greiciau pasiekti finisho tiesiaja, veikeju "gyvumas" lieka toli uz nugaros, kazkur penktame plane. Gan taikliai apie mesa ir kaulus buvo pasisakyta pries tai.
Tikiu, kad autoriui tai vienas pirmuju kurineliu. Linkiu tobuleti, sugebeti pazvelgti kritiskai i savo darbus, daryti tinkamas isvadas