Pradžia mane apgavo. Penkiese valtyje, neskaitant knygos. Vaizduotė jau piešė kas bus toliau - skirtingi keliautojų charakteriai, jų santykiai. O paaiškėjo, kad trys iš jų tebuvo reikalingi tam, kad pateisintų likusių dviejų išskirtinumą. O ir tie du - ne charakteriai, šiaip - blankūs šešėliai.
Stilius, šlubčiojęs jau nuo pirmųjų eilučių, kuo toliau, tuo labiau šlubavo.
Kiek erzino ta kalba Jodos stilium aka "darbus didelius nudirbti lemta jaunuoliui šitam". Jei tokį metodą autorius būtų taikęs tik tiesioginėje kalboje, įtarčiau, kad taip kuriamas savotiškas archajiškas kalbos stilius, bet... bet taip nėra.
|