Kaip mums abiems norisi būti teisiais, tiesa?
Man rodos, daugelis pabaksnotų dalykų tėra skirtingų požiūrio taškų rezultatas. Pvz., "Henkas ir Džo nudundėjo link išėjimo (
jeigu nuo pradžių nustatei, kad viską matome iš Elioto „point of view“, tai reikėtų jo ir laikytis, bent jau vienoje kūrinio dalyje; Eliotas juos abu pamato, kai jiedu jau iššoka iš kėbulo; tuo tarpu dundėjimą jis tik girdi; taip, kaip šis sakinys parašytas dabar, mes juos pamatome bėgančius kėbulo viduje, o to neturėtų būti". Nematau jokios kolizijos dėl to, kad pirma pasakojama, tai, ką mato Eliotas, o paskui tai, ką jis girdi. Aš, beje, irgi daugiau girdžiu, o kas kėbulo viduj, manęs nedomina.
Poroj vietų sutikčiau, kad galima buvo aiškiau pasakyti. Kita vertus, skaitant toliau, paaiškėja, kada kas ką pastebėjo ar kas tas juodas velniūkštis. Dėl Džo "vienaakiškumo" - pabandykit per find, jei nesimato. Dėl Khomeini - na, jei žmogui tas laikotarpis savas, visiškai natūralu, kad jis kažką žino apie jį, ir tam nereikia būti itin pasikausčius politikoje. Kai vaizdas šokinėja nuo vieno "žiūrėtojo" į kitą, teoriškai ne mano išrastas būdas pasakoti. Nors turbūt praktiškai galėjau geriau suderint.
Žinoma, skirtingiems požiūriams į tekstą reikšmės turi tai, kad vis dėlto tai nebuvo mano per dieną sugalvotas ir parašytas tekstas, kaip kad bandoma įrodyti (pabandykit internete rasti minimą dainą for free, ir įsivaizduosit, kiek tai mažiausiai užtruko
). Teko truputį pasidomėti ir Tenesiu, kurio mieste Noksvilyje buvo "Associated transport" pagrindinis mazgas, ir Henku Viljamsu. Truputį įsijausti. Aš nei prašau, nei tikiuosi, kad skaitytojai tai tikrins ar atkreips didesnį dėmesį. Tiesiog mano sąžinė švari. Nors ginkdie nemanau, kad tai šedevras. Jame geriausia - pirmoji mirtis. Norėjau ta proga uždėti atitinkamą šypsenėlę, bet nieko panašaus neradau...