Iskilo toks vienas klausimas, tai klausiu cia.
Koks yra optimalus zaidimo santykis su mirtimi?
t.y. kaip daznai turetu (neturetu) mirti zaidejai?
zaidejai dazniausiai zusta del siu prezasciu:
1. savanoriskai
"Man pasiseks jei ismesiu 100 dar 100 ir virs 73"
"Jei eisi pro sias duris, tai mirsi. Rakta padesiu cia"
"Jus bekite, as juos sulaikysiu" ir pan.
GM cia niekuo detas ir nieko daryti neturetu
2. atsitiktinai
"1lv goblinas meta ieti, metimas 100 dar 100 ir virs 73"
"jei neismesi maziau 2, tai perlipsi i 33-io auksto balkona" ir pan
bad luck, GM cia nieko daryti neturetu
Jei 1./2. atvejais GM imasi banaliai gelbeti PC, tai ateityje sukurti stresine situacija
3. susidure su lygiaverciais/stipresniais oponentais
Jei savo žaidime tu įkiši žaidėjams galimybę mirti, tai būk pasiruošęs tam, kad jie ta galimybe pasinaudos. Negali tam pasiruošti? Nesukurk tokių situacijų.
stipresniu oponentu atveju vertetu duoti zaidejams taktini pranasuma (fortifikacijas/fizines kliutis, trukdancias oponentui pasinaudoti savo pranasumu) ar galimybe pasitraukti
4. del meistro kaltes
"esate 30 km skersmens, lygaus kaip stiklas plokstikalnio, viduryje. Matote atskrendancius drakonus, po 2 kiekvienam PC. Visi jie labai panasus i jusu nuzudyta praeitje sesijoje, kai mire 4 is 5 zaideju, tik 2k didesni. Uz 5m yra 30cm gylio duobute, kuria jus iskirtote per paskutines 5h. Ka darote" ir pan. bredai.
Va cia tai beda. GM kurie nesijaudina del zaideju mirties tokiose situacijose turetu susimastyti, del ko jie meistrauja, o besijaudinantys turetu pagalovti, ka zaidejai jaucia, kai meistras juos gelbeja is paties sukurtu situaciju.
pvz
Praktiškai kai darau pavojinga situacija palieku kažkiek apsidraudimo sau: Koks high lvl NPC stebi kova pasislėpęs ir pasirengęs jei "Bus karšta" ateiti į pagalbą...
dar pridursiu kelis populiarius variantus:
Koks very high lvl bad NPC stebi kova pasislėpęs ir pasirengęs jei "Bus karšta" atsaukti uzpuolikus.
Uzpuolikai pridauze PC iki priespaskutinio HP pabega.
Uzpulikai uzdauzo PC iki galo, tada pro sali eina very high lvl good NPC (diedukas) ir prikelia PC is numirusiu.
As tai nustojau naudotis panasiomis technikomis per pirmus meistravimo metus, po 2-ju eksperimentu:
1 PC pamate grupes kolegu (NPC adventureriu) ir grupes monstru kautynes, jie palauke kol visi issizude, tada pribaige likusius ir nulootino kunelius.
2 PC lengvai gavo prikelimo is mirusiu resursa, po to rado ant kelio svieziai negyva dieduka... spekit, nulootino ar ne?
5. del scenarijaus (=del meistro kaltes)
cia spastai ir k.t. scenarijaus vietos, kur universali formule butu:
jei veikejas nepadarys X, tai mirs
Cia reiketu pamastyti apie senarijaus verte. Geras butu filmas apie Conana Barbara, jei jis begdamas nuo vilku igriutu i vilkduobe ir persismeigtu pilva pagaliu
toks trumpametrazinis
As asmeniskai nemoku veikeju zudymo meno, todel palaipsniui atsiranda "davaj puolam ta pili - dzin kad mes penkiese, dzin kad ten armija, vistiek nemirsim..."
kazkada tik vos vos pavyko priversti juos begti ir tai vienas zaideju reke "ko jus begat mes vistiek galim nugaleti"
to "meno" ir nereiketu moketi
mano zaidime, tai visi sturma isgyvene PC butu pagauti ir pamokyti
pvz
1. pakarti prie miesto vartu be teismo
2. teisiami ir
2.1 issiusti i galeras 30-iai metu, po 5 metu (5min real time) nuskestu prirakinti prie irklu
2.2 pasodinti uz grotu iki gyvos galvos, ir paleisti i laisve per visuotine amnestija, naujo karaliaus karunacijos proga, kartu su naujais kameros draugais (sturmo neisgyvenusiai PC), sulauke 60-70 metuku. Gal pries eidami i nauja sturma pasirupins, kad naujos karunacijos nereiketu tiek laukti.
...Bet koki issuki galima bandyti iveikti kardu/kauliuko metimu... Manau, kad Shizzaras teisus, jog galima veikejus siek tiek railroadinti parenkant issukius, kuriuos tik visiski avantiuristai sprestu kardu. Bet vis tiek nebus 100% garantijos.
aha, pvz PC-vyskupai
I-me Nikejos susirinkime sprendzia Kristaus dieviskumo klausima. Issukis prasidetu nuo kardo paiesku