Aš taip smarkiai viso šito reikalo nekomplikuoju. Taip, siūlomi variantai leidžia tiksliau simuliuoti situaciją, bet man žaidžiamumas visuomet rūpi labiau nei tikslus realybės simuliavimas. Taigi, tokioje situacijoje darau taip „vienas, du, trys, keturi, penki. Ką darai?“ – tyla... „Ok, tu stovi ir mąstai, sekantis“
Keista, pas mane atvirkščiai būdavo, reikėdavo iš krūvos variantų išsirinkti ką veikėjai darys, netgi drausti bekeičiančius savo strategija pagal situacija nuo jiems iprastos ir sioje vietoje nepriimtinos, gana greitai visi sumastydavo ka daro, net del vietos prie duru ar kitos strategiskai svarbios budavo metami kauliukai. Gal del to, kad musu grupeje beveik visi buvo prisideja prie zaidimo kurimo ir daugumos veiksmu planavimo.