Imperija žlugo labiau dėl napoleoniškų ambicijų, negu dėl rinkos ypatumų: nemanau, kad besidominčių ezoterika, Lietuvoj yra daugiau, negu besidominčių fantastika, tačiau jie leidžia savo žurnaliūkštį, taigi nereikia lialia apie rinką.
Imperija žlugo toli gražu ne dėl napoleoniškų ambicijų, nors tiesą sakant, tiksliai nežinau, ką Shizzaras slepia po išsireiškimu "napoleoniškos ambicijos". Imperijos ambicijos buvo išleisti gerą ir kokybišką fantastikos žurnalą, kurio nešamos pajamos prilygtų jo leidybos išlaidoms, o ilgainiui ir viršytų jas. Nemanau, kad Lietuvai reikia dar vieno fantastikos fenzino - jų buvo ir yra, o Shizzaro paminėti ezoteriniai žurnalai yra ne kas kita, kaip fenzinai, finansuojami iš kokio nors asmens arba organizacijos kišenės. Tuo tarpu žurnalas, mano akimis, yra būtent save (ir pageidautina leidėjus) išlaikantis leidinys. Nenoriu ir neketinu čia viešai skalbti Imperijos baltinių, bet siekiant išvengti tolimesnių svarstymų šia tema, noriu pasakyti, kad projektas žlugo ne dėl nepaskaičiuotų ambicijų, o dėl vieno labai netikėto, neplanuoto ir nemalonaus finansinio smūgio, todėl Shizzaro posakis apie "napoleoniškas ambicijas" šiuo atveju visiškai neteisingas ir nepagrįstas.
Parengti ir pristatyti skaitytojams žurnalą (pradedant medžiagos atranka, maketavimu ir baigiant platinimu) nėra lengva ir pigu. Tam reikia nuolat dirbančių žmonių komandos (vertėjų, redaktorių, maketuotojų, dailininkų ir pan.), kurie savaime aišku turėtų gauti atlyginimus, kad turėtų už ką duonos nusipirkti. Taip pat kainuoja žurnalo spausdinimas, platinimas ir marketingas. Kaip ir bet kuriam verslo projektui, fantastikos žurnalui reikia nemažos pradinės investicijos. Kaip ir bet kuris verslo projektas, tokio marginalinio žurnalo leidyba yra rizikinga.
Lietuvos rinka nėra per maža fantastikos žurnalui, bet nemanau, kad tai kada nors galėtų būti labai pelningas projektas. (Palyginimui, 4-ojo ir paskutiniojo Imperijos numerio pajamos pagaliau susilygino su jo leidybos išlaidomis. Leidybos išlaidos šiuo atveju reiškia atlygį kalbos redaktorei ir viršelio dailininkui, o taip pat spausdinimo ir platinimo išlaidas. Likę darbai - medžiagos atranka, vertimai, redakcija, iliustracijos ir maketavimas - buvo atliekami dykai, fantastikos fanams aukojant laiką ir energiją. Marketingo, galima sakyti, apskritai nebuvo dėl lėšų stokos, nors mano nuomone, tai buvo bene didžiausia šio projekto skylė.) Labiausiai tikėtina, kad toį žurnalą kada nors galėtų išleisti kokia nors investicinio kapitalo turinti leidybos grupė, leidžianti bent kelis pelningus leidinius, kurių pelno dalį galima paskirstyti ne tokių pelningų leidinių finansavimui.