THE ELDER SCROLLS V: SKYRIM - DIDINGA NUOBODYBĖ
Mažai kas, besidomintis kompiuteriniais žaidimais, nežino apie The Elder Scrolls seriją. Jei Jūsų žaidėjo stažas dar siekia DOS laikus, tikriausiai mėginote Daggerfall; jaunesni žaidėjai tikriausiai gerai atsimena daugelio puslapių apžvalgas prieš Morrowind išleidimą, kurias skaitydami jaudindavosi, ar pakaks kompiuterio galios jį pažaisti; dar jaunesni žaidėjai nesijaudino, nes žinojo, kad jų galingasis XBox360 su visu dešimt valdiklio mygtukų Oblivion paleis be jokio vargo. Nieko nuostabaus, kad Skyrim laukiančiųjų skaičius buvo nemažas ir iš šio žaidimo tikimasi buvo daug. Taigi, ar laukti buvo verta?
Startavus Skyrim, pasirodo gražūs HD užrašai Bethesda, Skyrim, skamba didinga muzika. Ar tai tikrai žaidimas? Netrukus pasirodo važnyčiotojo nugara ir šiaurietiškas miškas. O gal tai visgi filmas? Ne, praėjus keliolikai ar netgi keliasdešimčiai sekundžių jau galima pajudinti pelę ir apsižvalgyti. Visgi prieš mūsų akis - kompiuterinis žaidimas. Tačiau pajudėti net išlipus iš vežimo dar negalima - reikia sulaukti skriptintos intro sekvencijos pabaigos. Išklausius dar kiek kalbų, pirmasis drakonas (žaidžiu vos keletą minučių, ir jau pasirodo drakonas?) patogiai sutrukdo pagrindinio veikėjo egzekuciją ir toliau mūsų laukia tradicinis The Elder Scrolls įvadinis požemis. Laimei, jis nėra ypatingai ilgas ir netrukus pagrindinis veikėjas "paleidžiamas" į didįjį platųjį pasaulį.
Palaukite, aš nieko nepraleidau? O kaipgi veikėjo atributų, įgūdžių ar ženklo pasirinkimas, tradiciškai pateikiamas The Elder Scrolls žaidimo įvadinėje dalyje? Pasirodo, tai pernelyg atitrauktų dabartinių žaidėjų dėmesį nuo gražaus užskriptinto "filmuko" žaidime ir šis nuobodus bei varginantis pasirinkimas iš žaidimo išmestas. Tai ką, negalima nė kiek pakeisti veikėjo charakteristikų žaidimo pradžioje? Ogi taip. Bethesda nusprendė, kad RPG mėgėjams pakaks pakeisti veikėjo šukuoseną ir nosies formą, o tokie nustatymai kaip pagrindiniai veikėjo atributai ar įgūdžiai yra visiškai nereikalingi. Ką gi, svarbu, matėme drakoną, taigi velniai nematė tų įgūdžių.
Taigi, ar tie įgūdžiai apskritai yra? Pasirodo, yra, tik jų skaičius, tvarkingai tęsiant The Elder Scrolls tendencijas, sumažintas: nuo šiol visų vienarankių ginklų kompetenciją nusako vienas įgūdis, dvirankių - kitas, lankų - dar vienas. Atletika ir akrobatika apskritai panaikintos. Įgūdžiai tobulinami tradiciniu The Elder Scrolls būdu - naudojant įgūdį. Mojuojate kardu - didėja vienarankių ginklų įgūdis. Šaudote iš lanko - kyla lanko įgūdis. Tik, skirtingai nuo ankstesnių The Elder Scrolls žaidimų, nebėra mažorinių ir minorinių įgūdžių, taigi bet kokio įgūdžio pakėlimas 1 tašku duos jums 1/10 personažo lygio, dėl ko visiškai nebereikia sukti galvos, kokius įgūdžius tobulinti - visi vienodai tiks ir personažo specializacija žaidime galutinai išnyksta. Sunku žaisti už magą? Tiesiog pamojuokite kardu, ir susilyginus kovos ir magijos įgūdžiams jūs jau karys. Jokios galimybės žaidime kažkur suklysti.
Tai ar apskritai vysant veikėją reikia priimti kažkokius sprendimus? Tiesą sakant, taip. Kiekvienas personažo lygio pakėlimas jums duoda po 1 perką, kurį galite išleisti tam tikro įgūdžio patobulinimui tam tikru būdu - pvz., padidinti to įgūdžio daromą žalą ar sumažinti jo panaudojimo kainą. Atrodo, turint ribotą perkų kiekį atsiranda šiokia tokia veikėjo specializacija, tačiau ji nėra ypatingai įdomi ar reikalaujanti apsvarstymo ir redukuojasi iki žalos tam tikru įgūdžiu darymo didinimą. Atributai apskritai likę tik trys - sveikata, mana ir ištvermė. Ankstesniuose The Elder Scrolls žaidimuose bent jau reikėdavo apsvarstyti juos, dabar - tiesiog didinti personažo lygį ir tiek.
Apie kvestus daug kalbėti nėra ką. Visi jie - nueik kažkur, atnešk kažką pobūdžio. NPC be jokios dvejonės patiki savo šeimos relikvijas Jums pernešti iš vienos vietos į kitą. Kalbant apie NPC, dialogų parašymo ir įgarsinimo kokybė siaubinga. Impai iš Doom žaidimo turėjo daugiau asmenybės, nei Skyrim NPC. Neįdomu eiti į kitą miestą ar kitą rajoną, nes iškart žinai, jog ten bus tokie patys nuobodūs žmonės su tokiomis pačiomis nuobodžiomis užduotimis.
Kova žaidime nesiskiria nuo kitų The Elder Scrolls žaidimų. Viskas susiveda į kairiojo pelės mygtuko spaudžiojimą, retkarčiais atsidarant inventorių išgerti eliksyrams atstatyti sveikatai/manai. Kadangi žaidimas inventoriuje užsipauzina, kovoje nereikia jokių taktinių manevrų - užtenka turėti pakankamai eliksyrų. Dėl level scale reiškinio žaidimas beveik visur vienodai sunkus, nėra jokios paskatos tobulėti.
Žaidimo grafika gan įspūdinga, tačiau meninė kryptis ir vietovių apipavidalinimas neįtikėtinai blankus. Jeigu jūs po Morrowind įvairybės galvojote, kad Oblivion pasaulis buvo vienodas, pagalvokite dar kartą - Skyrim vietovės turi šiek tiek sniego arba daug sniego. Kitokių kritulių nei sniego man dar neteko matyti. Žaidimas turi įdomiai atrodančių ir atmosferiškų vietų, tačiau be įdomaus žaidimo proceso Skyrim virsta tiesiog pasivaikščiojimo gamtoje simuliatoriumi. Kiek didesnį įspūdį palieka kovos su atsitiktinose vietose veikėją puolančiais drakonais - iš pradžių pasigirsta drakono riaumojimas, po to galima jį įžiūrėti sklandant už kalvų ar medžių, o po to jis užgriūna Jūsų veikėją, spjaudydamasis ledu ar ugnimi. Vis dėlto drakonai per lengvai nugalimi, kad iš tiesų kažkuo nustebintų.
Požemiai žaidime išskirtinai linijiniai, su serija kambarių ir bosu požemio gale. Mėgstantiems labirintus Skyrim nebus kur pasiklysti. Ypatingo "apdovanojimo" nusipelno kvaili galvosūkiai kone kiekviename požemyje, kai reikia sulyginti tris simbolius ant sienos su trim simboliais ant valdymo rankenų, kad atsidarytų durys. Kokia yra šio žaidimo tikslinė auditorija? Vaikų darželiai ar specialių poreikių vaikų ugdymo įstaigos?
Baigiant galima susumuoti, jog jeigu Jums RPG yra pasivaikščiojimas gamtoje ir nuobodžių pokalbių klausymas karts nuo karto perskeliant kuoka bandito galvą, Skyrim Jums turėtų patikti. Kita vertus, siužeto, žaidimo mechanikos ar taktikos mėgėjams geriau pasiieškoti kito žaidimo.
|