Jau pradedame kalbėti apie tai, kad stipriausi išgyventų, o tie, kas pirmi užimtų Trakų pilį, negailestingai pleškintų ne tik zombius, bet ir commoner'ius, besistengiančius patekti į pilį.
Va tau ir laukėjimas - džiunglių įstatymas - kiekvienas už save.
So? Žiauru taip kalbėti, ale kodėl civilizuotumas turi reikšti sąmoningą paskutinių žmonijos likučių paaukojimą vardan pasenusių (t.y. kataklizmo nušluotų) sąlygų sąlygotų elgesio stereotipų? Kaip tik čia aštriausias Homo Sapiens ginklas - protas turėtų pergalėti instinktus/įpročius. geriau tegul paskutinį paplotėlį iš 4 individų suvalgo 2 ir išgyvena, nei pasidalina ketureise ir visi miršta.
Plius galiu pasakyti: mes tylomis jau vykdome savo pačių naikinimą kuo žiauriausiu būdu, anot pasipylusių straipsnių apie maisto krizę pasaulyje. Kiekvienas tavo prie alaus suvalgytas traškučių pakelis reiškia, kad kažkur Afrikoj vienas žmogus negavo vakarienės. O europėnų išmokų sistema už tai, kad ūkininkas neaugintų maisto iš vis šiame fone atrodo šalčiausio ir beprasmiškiausio žiaurumo pavyzdys prieš kurį savigyna nuo marodierių yra švelnumo ir žmogiškumo įsikūnijimas. Čia tik šiaip priminimas, kad akivaizdžiai nematomos problemos vis tiek egzistuoja.